International Migration in the View of Structuration Theory

Santrauka

Šiuolaikinė migracija tarp valstybių yra ypatinga savo junglumu – galėjimu sudaryti daugialypes, abipuses jungtis su individo, šeimos, visuomenės ar pasaulio kontekstu. Tai reiškia, kad pati migracija yra praeities įvykių padarinys ir ateities įvykių prielaida. Šiame straipsnyje į migraciją siūloma pažiūrėti per struktūrinimo teorijos prizmę, būtent kaip į struktūrinimo procesą, suvokiamą kaip socialinių sistemų kūrimą ir perkūrimą veikėjų socialinės elgsenos metu. Struktūrinimo teorija leidžia analitiškai sujungti mikro- ir makro lygius, atskleidžia socialinės struktūros ir žmogaus veiksnumo abipusę priklausomybę, o ne antinomiją. Ši teorija suteikia pagrindą tirti abipusį individo ir socialinės struktūros ryšį, konkrečiau tariant, leidžia atskleisti migranto ir socialinės visumos, kurį jam turi įtakos, kurioje jis veikia ir kurią jis veikdamas keičia, sąveiką. Siekiant teorinio kontekstualumo, taip pat apžvelgiamos makro- ir mikrolygio migracijos teorijos bei migracijos teorijų taikymo praktika Lietuvos autorių darbuose. Taikytas mokslinės literatūros analizės metodas leido suprasti tarptautinę migraciją kaip nenutrūkstamą migrantų ir makrolygio sąveiką ekonominės, politinės, socialinės ir kultūrinės aplinkos emigracijos ir imigracijos valstybėse.