Subjective Definition of the Family in Lithuania: Evidence Based on Qualitative Interviews

Santrauka

Straipsnio tikslas – aptarti Lietuvos gyventojų subjektyvios šeimos sampratos tyrimo rezultatus.
Straipsnyje pateikiama kokybinio tyrimo, atlikto įgyvendinant ESF finansuojamą mokslinį projektą „Šeimos modelių trajektorijos ir socialiniai tinklai: tarpgeneracinė perspektyva“, duomenų analizė. Kokybiniai interviu su 60 respondentų atlikti 2012 birželio–rugpjūčio mėnesiais. Tyrimo duomenys atskleidė, kad kraujo ir santuokos ryšiai vis dar svarbūs apibrėžiant branduolinę prokreacinę ir branduolinę orientacinę šeimą. Šie kriterijai ypač reikšmingi nusakant tėvų ir vaikų ryšius, neatsižvelgiant į tėvų ar vaikų gimimo kohortą. Nusakant tolimesnių giminaičių ryšius, svarbesni nei kraujo ryšys kriterijai gali būti amžiaus skirtumas, geografinis ir emocinis atstumas, kt. Atskirais atvejais šie kriterijai tokie svarbūs, kad gali atskirti net tokius artimus kraujo gimines kaip broliai ir seserys. Tuomet kraujo ryšiu susiję asmenys giminėmis lieka tik formaliai. Santuoka kaip šeimos apibrėžties kriterijus taip pat ne visada pasiteisina. Santuoka gali sukurti ryšius, kurie atlaiko atsiradusią įtampą, konfliktus, kitas nepalankias situacijas. Tačiau tokie stiprūs ryšiai dažniausiai susiklosto tik tarp sutuoktinių, o tolimesnių giminaičių atžvilgiu santuoka nėra svarbiausias jungiantis kriterijus. Tyrimo duomenimis, šiandieninėje Lietuvoje subjektyviame šeimos apibrėžime galioja ir kiti nei kraujo ryšio ir santuokos kriterijai: tarpusavio pagalba, emocinis artumas, prisirišimas, bendros veiklos, bendri interesai, gyvenimas po vienu stogu, netolimas atstumas tarp asmenų gyvenamųjų vietų, priklausymas tam tikrai formaliai arba neformaliai bendruomenei bei ir kriterijai, per kuriuos investuojama į tarpusavio ryšius. Šie kriterijai gali lemti, kad tolimi giminaičiai arba net formaliais giminystės ryšiai nesusiję asmenys taps šeimos nariais. Tokiais atvejai kraujo ryšys ir / arba santuokos ryšys nėra būtinas šeimos apibrėžime.