Kai kurie tarpgeneracinio solidarumo šeimoje aspektai: tėvų parama suaugusiems vaikams
plugins.themes.bootstrap3.article.main6742d41ff09ed
Santrauka
Aptariant tarpgeneracinio solidarumo ryšius šiuolaikinėse šeimose, daugiausia dėmesio iki šiol skiriama suaugusių vaikų teikiamos paramos senyvo amžiaus tėvams analizei, o jos perdavimas priešinga kryptimi („tėvai“ – suaugę vaikai“) dar yra gana nauja tyrimų tema. Straipsnio tikslas – atskleisti tėvų paramos suaugusiems vaikams ypatumus Lietuvos šeimose: siekiama nustatyti jos tipus, palyginti paramos teikimo strategijas skirtingose kartose ir įvertinti moterų bei vyrų, kaip paramos teikėjų, vaidmenį. Remiamasi kokybinio tyrimo, kurio metu 2012 m. birželį–rugpjūtį šešiuose Lietuvos regionuose buvo atlikta 60 giluminių interviu, duomenimis. Šis tyrimas yra projekto „Šeimos modelių trajektorijos ir socialiniai tinklai: tarpgeneracinė perspektyva“ (Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-01-106) sudėtinė dalis. Pirmoje straipsnio dalyje aptariamos teorinės analizės prieigos ir pristatoma kokybinio tyrimo metodologija, antroje nagrinėjami gauti duomenys, išskiriant dvi informantų grupes: vyresniuosius (gimusius 1950–1965 m.), kurie tėvų buvo remiami praeityje ir šiuo metu padeda savo suaugusiems vaikams, ir jaunesniuosius (gimusius 1970–1985 m.), kurie yra paramos iš tėvų gavėjai. Tyrimas atskleidė, kad tėvai teikia įvairiapusę paramą savo vaikams netgi tuomet, kai šie jau yra perėję į suaugusiojo amžiaus tarpsnį – tai rodo altruistinių nuostatų stiprumą ir funkcinio solidarumo, perduodamo iš kartos į kartą, raišką.
plugins.themes.bootstrap3.article.details6742d420000ce
Skyrius
Mokslo straipsnis
Šiam žurnalui suteikta Creative Commons Priskyrimas - Nekomercinis platinimas - Jokių išvestinių darbų 4.0 Unported licencija.
Autorių teisės ir leidybos teisės priklauso Mykolo Romerio universitetui.