Metodologinis pagrindas vertinant suaugusiųjų dalyvavimą mokymosi visą gyvenimą procese: Lietuvos atvejis

Santrauka

Šiame straipsnyje dėmesys daugiau telkiamas į kelias socialinių mokslų tyrimuose išryškėjančias kryptis – a) metodologinio pagrindimo, leidžiančio nuodugniau analizuoti mokymosi visą gyvenimą procesą Lietuvoje ir b) pagrindinių tyrimo procedūrinių aspektų, t. y. metodų, imties (suaugusiųjų besimokančiųjų) sudarymo, definicijų apibrėžimo ir kt. Siekiant gauti išsamią palyginamąją informaciją apie situaciją suaugusiųjų formaliojo švietimo institucijose bei nustatyti pačių besimokančiųjų poreikius, buvo apklausti šių institucijų atstovai ir asmenys, dalyvaujantys suaugusiųjų švietime. Kitaip tariant, šių paslaugų teikėjai bei gavėjai. Vienas iš svarbiausių tyrimo uždavinių buvo įvertinti nevienodų mokymosi visą gyvenimą galimybių priežastis, ypač dėmesį atkreipiant į žemo išsilavinimo ar neturinčius profesinio pasirengimo asmenis. Taigi buvo remiamasi prielaida, kad patys besimokantieji gali geriausiai kritiškai įvertinti tiek savo asmeninę mokymosi patirtį, tiek ir mokymosi visą gyvenimą sąlygas.
Konstruojant šio tyrimo metodologinį pagrindą, išeities pozicijomis pasirinkta a) asmeninės mokymosi patirties reikšmingumas, didžiausią dėmesį skiriant asmenybės psichologinių bruožų įtakai dalyvavimo mokymosi visą gyvenimą procese; b) sociologinis požiūris į mokymąsi visą gyvenimą, akcentuojant demografinių, technologinių, ekonominių ir kultūrinių veiksnių reikšmę, nes pirmiausia visuomenė, socialinė aplinka daro įtaką individų mokymosi galimybėms (Durkheim, Parsons, Davis ir kt., pagal Haralambos ir Holborn, 2000).
Straipsnyje taip pat aprašomas tyrimo instrumentarijus, padėjęs atskleisti suaugusiųjų mokymosi visą gyvenimą sociokultūrinį kontekstualumą Lietuvoje. Šiam tikslui buvo parengtos dvi apklausos anketos: anketa, skirta asmenims, besimokantiems pagal kokią nors formaliojo suaugusiųjų švietimo programą, ir anketa, skirta suaugusiųjų švietimo institucijoms. Tyrimo instrumentai buvo rengiami bendradarbiaujant visoms projekte dalyvaujančioms nacionalinėms mokslininkų grupėms, siekiant parengtas anketas validuoti, buvo atliktas pilotinis tyrimas. Buvo siekiama apklausti 1 000 besimokančiųjų suaugusiųjų, turinčių dvejų metų ar ilgesnės trukmės dalyvavimo švietimo sistemoje pertrauką, tarp jų atrenkant po vienodą skaičių (N = 250) asmenų atitinkamai iš visų švietimo pakopų (ISCED 1-2, ISCED 3, ISCED 4 ir ISCED 5-6). Respondentų atrankai pasirinkta daugiapakopės-klasterinės ir netikimybinės stratifikuotos kvotinės atrankos būdų kombinacija. Besimokančiųjų suaugusiųjų atranka buvo vykdoma per formaliojo švietimo įstaigas. Atitinkamai šių įstaigų atstovai taip pat turėjo užpildyti švietimo institucijoms skirtą anketą.