plugins.themes.bootstrap3.article.main6742dc30b6496

Jolanta Sondaitė Natalija Norvilė

Santrauka

Straipsnio tikslas – išanalizuoti, kaip pavaldiniai suvokia ir išgyvena konfliktą su vadovu. Duomenims rinkti ir analizuoti taikytas Eckartsberg (1998) egzistencinis fenomenologinis metodas. Tiriamieji – 16 asmenų, patyrusių konfliktą su vadovų, kurių amžius 24–55 m. Iš jų 8 – didelių užsienio kapitalo įmonių darbuotojai, bei 8 – biudžetinių įstaigų darbuotojai. Tyrimo rezultatai – patyrusieji konfliktą su vadovu darbuotojai jaučia apatiją, nuovargį, juos kankina baisūs sapnai ir nemiga, susikaupusį pyktį kartais jie išlieja ant kitų žmonių. Patyrusieji konfliktą su vadovu jaučia poreikį išsipasakoti. Daugeliui iškyla slegiančių prisiminimų apie konfliktą. Po konflikto sumažėja darbuotojų motyvacija, jie nusivilia valdžia, pablogėja santykiai su vadovu. Kyla nerimas dėl ateities. Konfliktas su vadovu gali skatinti keisti darbo vietą. Konfliktas su vadovu yra suvokiamas kaip krizė, kurios metu yra išgyvenamas pyktis, kaltė, neviltis, vienišumas, liūdesys. Kyla susierzinimas, pažeminimo, menkavertiškumo, vadovo pranašumo pojūtis bei nepasitikėjimas savimi. Konflikto su vadovu metu pavaldiniams kyla somatinių reakcijų – pila prakaitas, parausta skruostai, keičiasi balso tonas. Jaučiamas staigus emocijų antplūdis.

plugins.themes.bootstrap3.article.details6742dc30b9ebd

Skyrius
Mokslo straipsnis