DEMOCRATIC RESILIENCE IN LITHUANIA AND THE EU: EXAMINING THE ROLE OF CIVIL SOCIETY AND CITIZEN PARTICIPATION

Santrauka

Šiame straipsnyje nagrinėjamas pilietinės visuomenės, pilietinio aktyvumo ir demokratinio atsparumo ryšys Lietuvoje, lyginant su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis. Mišrių metodų modelis apima nacionaliniu mastu reprezentatyvią viešąją apklausą (N = 1255; 2024 m. gegužė–liepa) ir ES atsparumo rodiklių suvestinės (duomenys iki 2022 m.) rodiklius. Siekdami pagrįsti išvadas, pateikiame ordinalinę asociacijos matricą (Kendall τ-b) kartu su kompaktišku logistiniu modeliu su vidutiniais ribiniais efektais. Pasirengimas aktyviai protestuoti yra teigiamai susijęs su pilietiniu aktyvumu (+4,9 procentinio punkto už kiekvieną žingsnį 0–3 skalėje) ir su piliečių ir vyriausybės konflikto suvokimu (+12,1 procentinio punkto) ir šiek tiek mažėja su amžiumi (−0,19 procentinio punkto per metus); ryšys su instituciniu pasitikėjimu yra nedidelis ir tik marginalus. ES palyginime Lietuva užima vietą virš ES vidurkio geopolitiniu aspektu, yra apie vidurkį skaitmeniniu aspektu ir žemiau vidurkio socialiniu-ekonominiu ir ekologiniu aspektais. Mes tei-giam, kad pilietinių įpročių ugdymas ir patikimų balsavimo kanalų užtikrinimas yra artimiausi (mikrolygio) demokratinio atsparumo svertai, o informacinių suvestinių nustatytų gebėjimų trūkumų šalinimas veikia mezo/makro lygiu. Tyrimas pateikia integruotą mikro–makro demokratinio atsparumo aprašymą geopolitiškai pažeidžiamoje ES valstybėje narėje ir paaiškina, kur politikos svertai gali būti veiksmingiausi.