AUTONOMY (OR DEPENDENCE) OF THE EU ECONOMY ON CRITICAL SERVICES IN THE CONTEXT OF THE NEW EU INDUSTRIAL POLICY AND ECONOMIC SECURITY

Santrauka

Šiame straipsnyje nagrinėjama tokia mokslinė problema: ES pramonės autonomija (arba priklausomybė) kritinių paslaugų reindustrializacijos ir ekonominio saugumo kontekste. Todėl, šio straipsnio tikslas – įvertinti ES ir ne ES kilmės kritinių paslaugų konkurencinę padėtį Europos bendrojoje rinkoje, atsižvelgiant į naująją ES pramonės politiką ir ekonominį saugumą. Šiuo tikslu buvo analizuojama: 1) kritinių paslaugų teikimo ES pokyčiai, suskirstyti pagal paslaugų teikėjų kilmę; 2) šių paslaugų dalis bendrame tarptautinių paslaugų teikime ES, suskirstyta pagal paslaugų teikėjų kilmę; 3) kritinių paslaugų konkurencinę padėtį ir jos pokyčius ES rinkoje, suskirstytus pagal paslaugų teikėjų kilmę; ir galiausiai 4) ES ir ne ES kritinių paslaugų teikėjų konkurencinę ir prekybos padėtį. Duomenys apie prekybą paslaugomis buvo gauti iš Eurostato tarptautinės prekybos paslaugomis duomenų bazės ir pateikiami pagal Eurostato mokėjimų balanso paslaugų klasifikaciją (EBOPS 2010). Siekiant nustatyti ES ir ne ES kritinių paslaugų teikėjų padėtį Europos Sąjungos įmonių atžvilgiu, naudojami du specializacijos rodikliai, dažnai naudojami prekybos literatūroje: atskleistas simetrinių palyginamųjų pranašumų rodiklis (RSCA) ir prekybos balanso indeksas (TBI). Šių dviejų rodiklių derinys buvo vizualizuotas naudojant Widodo pasiūlytą matricą, pritaikytą šio tyrimo tikslams. Pirmoje straipsnio dalyje pateikiama literatūros apžvalga, po kurios seka ES ir ne ES kritinių paslaugų teikėjų prekybos ir konkurencinės padėties statistinė analizė. Pateikiama diskusija, kuri yra gana ribota dėl mažo skaičiaus šią temą nagrinėjančių publikacijų. Atitinkamai straipsnyje pateikiamos išvados, politikos rekomendacijos ir tolesnių tyrimų kryptys. Mūsų tyrimas leido padaryti išvadą, kad ES kritinių paslaugų teikėjų konkurencinė padėtis Europos bendrojoje rinkoje yra geresnė nei ne ES teikėjų. Tai leidžia daryti išvadą, kad ES išlaiko tam tikrą autonomiją kritinių paslaugų srityje ir per pastaruosius penkiolika metų (2010–2024 m.) ją sustiprino.

Raktiniai žodžiai: ES pramonės politika; servitizacija; kritinės paslaugos; reindustrializacija; IKT, finansinės ir transporto paslaugos; ekonominis saugumas.