RESEARCH AND INNOVATION FUNDING POLICY IN INDONESIA IN THE POST-2019 NATIONAL SCIENCE AND TECHNOLOGY SYSTEM ERA

Santrauka

Šis straipsnis siekia išnagrinėti inovacijų ir mokslo tyrimų finansavimo teisinį reguliavimą Indonezijoje, ypatingą dėmesį skiriant 2019 m. Nacionalinės mokslo ir technologijų sistemos įstatymo įgyvendinimui. Pasitelkus kryptingą kokybinę turinio analizę, kurioje buvo analizuota šešiolika nacionalinių teisės aktų, tyrime nustatomi įvairūs trūkumai ir fragmentacija valdysenos struktūrose, finansavimo instrumentuose, viešojo ir privataus sektoriaus partnerystėse (VPPP), taip pat rezultatų vertinimu grįstuose veiklos vertinimo mechanizmuose. Straipsnyje pabrėžiami esminiai trūkumai, tokie kaip nepakankama inovatyvių finansavimo mechanizmų integracija ir vieningos, į rezultatus orientuotos veiklos vertinimo sistemos nebuvimas. Remiantis tarptautiniais politikos dokumentais –įskaitant Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtrosorganizacijos (EBPO) bei Jungtinių Tautų Afrikos ekonomikos komisijos ataskaitas – ir atitinkamu akademiniu mokslu, tyrime pabrėžiama būtinybė diegti į rezultatus orientuotus vertinimo metodus, harmonizuoti
reguliavimą ir stiprinti politikos nuoseklumą tarp centrinės valdžios ir regioninių administracijų. Autorius pateikia strategines rekomendacijas, skirtas padidinti Indonezijos inovacijų ir mokslo finansavimo sistemos veiksmingumą, skaidrumą ir įtrauktį. Šios rekomendacijos apima koordinacijos stiprinimą tarp skirtingų ministerijų, rezultatų pagrindu veikiančių finansavimo schemų išplėtimą, nacionalinio VPPP sistemos įtvirtinimą ir bendro finansavimo schemos sukūrimą, skirtą sujungti centrinės ir vietos valdžios pastangas.

Reikšminiai žodžiai: mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimas; Mokslo, technologijų ir inovacijų (MTI) politika; Reguliavimo valdymas; Fiskalinės paskatos; Viešojo ir privataus sektorių partnerystė.