Papildomumo modelio analizė viešojo valdymo reformos aspektu

Santrauka

Politikos ir administravimo santykių analizė išlieka viena aktualiausių temų viešajame administravime. Normatyvinis politikos ir administravimo atribojimas atrodė prasmingas, nes siūlė nubrėžti aiškią ribą tarp biurokratų ir politikų veiklos, siekiant išvengti korupcijos, protekcionizmo, kyšininkavimo. Buvo manoma, jog tokia atskirtis yra demokratiškai teisinga, tačiau praktikos analizė atskleidė didėjantį biurokratų vaidmenį sprendimų priėmimo procese, stiprėjančius santykius tarp politikų ir biurokratų. Tradicinis normatyvinis šių santykių traktavimas praktikoje neįsitvirtino, todėl iškilo poreikis sukurti naują modelį, kuris pagrįstų ir įteisintų praktikoje vyraujantį jų pobūdį. Tokį modelį sukūrė J. H. Svara. Modelio pavadinimu išreiškiama viešajame sektoriuje įsitvirtinusi santykių praktikos specifika – papildomumas. Tačiau šis modelis susilaukė kritikos iš politikos ir administravimo dichotomijos modelio šalininkų. Šiame straipsnyje analizuojamos politikos ir administravimo dichotomijos bei papildomumo modelių formulavimo prielaidos, apibrėžiamas jų konceptualinis turinys bei nustatomi šių modelių trūkumai, atliekama papildomumo modelio analizė viešojo valdymo reformos aspektu. Šio straipsnio tikslas yra viešojo administravimo vaidmens sprendimų priėmimo procese ir to vaidmens legitimumo tolesnis problematizavimas politikos ir administravimo santykių modeliavimo kontekste.