Žinių vadybos modelis efektyvesniam kokybės gerinimo programų įsisavinimui

Santrauka

Organizacija, siekdama konkurencijos sėkmingumo, t uri didinti organizacijos darbuotojų gebėjimus greičiau reaguoti į rinkos poreikius, gerinti organizacijos veiklos, produktų ir paslaugų kokybę, tačiau literatūros analizė rodo, kad dažnai kokybės gerinimo programos nepasiekia juose numatytų tikslų. Šio tyrimo tikslas buvo rasti būdus, kaip efektyviau įgyvendinti kokybės gerinimo programas. Tyrimai parodė, kad panaudodamos žinių vadybos patirtį organizacijos gali padidinti kokybės gerinimo programų efektyvumą. Žinių vadybos procesai padeda organizacijai geriau analizuoti, parengti ir perimti aktualią organizacijos darbuotojams informaciją. Siekiant sėkmingesnio kokybės gerinimo programų įsisavinimo, organizacijai tikslinga pasirengti žinių vadybos mechanizmą, kuris būtų pakankamai lankstus ir lengvai pritaikomas įvairiomis kintančiomis veiklos sąlygomis. Straipsnyje pateikiamas analizės pagrindu parengtas šešių fazių žinių vadybos modelis. Modelyje nuosekliai išdėstyti procesai, kurių reikia laikytis rengiant ir įgyvendinant kokybės gerinimo programą. Prieš rengiant kokybės gerinimo programą būtiną išanalizuoti organizacijos darbuotojų mokymosi poreikius. Organizacijos vadovai turėtų asmeniškai dalyvauti planuojant programą ir pageidautina, kad dalyvautų apmokant darbuotojus. Turi būti aiškiai apibrėžti kokybės gerinimo programos tikslai ir jų pasiekimo planai. Į planavimo procesą būtina įtraukti vidurinės grandies vadybininkus, nes jie geriausiai pastebi darbuotojų žinių trūkumus. Būtina rimtai vertinti dalies darbuotojų skeptišką požiūrį į mokymų programą ir reaguoti į jų pastabas. Labai svarbu sėkmingam kokybės gerinimo programos įsisavinimui yra mokymosi rezultatų matavimas ir analizė bei grįžtamojo ryšio su programos dalyviais nuolatinis palaikymas.