APPLYING ORGANIZATIONAL RESILIENCE MANAGEMENT TOOLS IN THE LITHUANIAN PUBLIC SECTOR

Santrauka

Straipsnyje analizuojamos organizacinio atsparumo valdymo tendencijos Lietuvos centrinės valdžios institucijose remiantis „bounce-back“ samprata, tiriant poveikį organizacijai tiek iš vidinės, tiek iš išorinės aplinkos, įtraukiant susidarančias neapibrėžtumo sąlygas konceptualizuotas per organizacijos disponuojamos informacijos sprendimams priimti prizmę. Atlikus empirinį kokybinį tyrimą ir pusiau struktūruoto interviu metodu apklausus 22 vadovaujančias pareigas užimančius ekspertus iš 19-os Lietuvos viešojo sektoriaus centrinės valdžios organizacijų, gauti rezultatai leidžia teigti, jog Lietuvos centrinės valdžios organizacijose veiklos pablogėjimas kyla iš vidinės ir išorinės aplinkų, poveikio šaltinio stiprumas ir dažnis panašus iš abiejų aplinkų, tiek reguliaraus, tiek netikėto poveikio atveju. Reguliarus poveikis iš aplinkos dažniausiai suformuoja vidutinio neapibrėžtumo sąlygas, kurių metu informacija yra žinoma ir prieinama arba pastebimas nuolatinis naujos informacijos poreikis. Netikėtas poveikis iš aplinkos dažniausiai sukelia aukšto neapibrėžtumo sąlygas, kurių metu vyrauja nuolatinis informacijos poreikis sprendimams priimti, peraugdamas į nežinojimą kokios reikia ir kur yra informacija. Remiantis ekspertų atsakymais valdant atsparumą ir priimant sprendimus neapibrėžtumo sąlygomis organizacijoms svarbu investuoti į informacijos apdorojimo ir sklaidos galimybes organizacijos vidaus komunikacijos kanalais įvairiomis formomis, ypač akcentuojant laisvą tarpusavio keitimąsi informacija ir turininę vadovų komunikaciją gyvai, tiek ribojant, tiek praplečiant pateikiamą informaciją. Žinių valdymo ir mokymosi procesai prisitaikant prie besikeičiančių veikimo sąlygų labiausiai padeda išnaudojant institucinę atmintį turinčius darbuotojus, tinkamai skaitmenizavus organizacijos valdymo informaciją, kokybiškai įsitraukus į nacionalinę tinklaveiką (ar tarptautinę jeigu šalyje nėra panašių organizacijų atitikmens). Netinkamai pasirengus neigiamo poveikio laikotarpiams, sutrinka organizacijos informacijos keitimasis, o  mokymosi elementas tampa nevaldomas, ypač jeigu neigiamo poveikio situacijos pasikartoja dažnai, netikėtai ir organizacijai neužtenka laiko „atsikvėpti, atsisukti atgal ir pasimokyti, mokymąsi įtvirtinti“.

Keywords: public management, organizational resilience management, bounce back, conditions of uncertainty, qualitative research.