Regulation, Remainder Risk, and Public Investment Fund: A Theoretical Analysis

Santrauka

Teisinės valstybės principo besilaikančiose ES valstybėse narėse parlamento teisėkūros veikla remia rinkos ekonomiką, kurdama viešąjį kapitalą. Daugeliu atvejų teisėkūra yra susijusi su viešaisiais investiciniais projektais, o kartais ir su socialiai svarbiais privačiais projektais. Abu šie projektai apima ne tik viešąją naudą ir sąnaudas, bet ir viešąją riziką. Be to, kadangi viešieji įsipareigojimai svarbioms privačioms įmonėms gali užkirsti kelią tiek nematerialiems, tiek materialiems įnašams, kyla nemaža grėsmė, kad dėl kokio nors nenumatyto įvykio atsitiktinai aktualizavus likusią riziką, didžioji našta teks mokesčių mokėtojams. Šiame straipsnyje konstruojamas klubų teorijos modelis atstovaujamosios demokratijos analizei. Modelyje valstybės įsipareigojimas privačiam projektui sprendžiamas pagal paprastosios balsų daugumos taisyklęparlamente. Analizė rodo, kad griežtas likusios rizikos vertinimas gali sustabdyti visą projektą, o tai reiškia, kad bus prarasta ir žadėta socialinė nauda. Kaip išeitį siūlome įsteigti konstitucinį Investicinį fondą, kuris piliečiams ir pensijų fondams platintų trumpo termino valstybės obligacijas, skirtas valstybės įsipareigojimų privatiems projektams materialinei daliai padengti. Ši sistema galėtų iš dalies privatizuoti valstybės likutinę riziką, kad bendriems mokesčių mokėtojams liktų tik nematerialioji dalis, taip padidinant tikimybę, kad už projektą balsuos dauguma. Tuo pat metu vyriausybė gautų nuosavų lėšų savo investicijoms, o piliečiai ir pensijų fondai turėtų vertybinių popierių su apčiuopiama grynąja turto verte. Ši sistema turėtų padidinti valstybės skolos ir rizikos valdymo tikslumą ir suartinti demokratiją, viešąjį valdymą ir rinkos ekonomiką.