Does the Funding of the Defence Sector Depend on Economic Factors in the Long Run? The Cases of Estonia, Latvia, and Lithuania

Santrauka

Šio straipsnio tikslas – išnagrinėti gynybos finansavimo priklausomybę nuo ekonominių  veiksnių – šalies gerovės, ekonomikos augimo, biudžeto deficito, vyriausybės bendrosios skolos ir infliacijos.  Tyrimas remiasi antriniais duomenimis, gautais iš Eurostato duomenų bazės ir apima laikotarpį nuo 1997  iki 2021 metų. Autorė analizuoja trijų Baltijos šalių atvejus: Estijos, Latvijos ir Lietuvos. Siekiant įvertinti  priklausomybę tarp nagrinėjamų veiksnių, darbe taikomas automatinis tiesinis modeliavimas. Tyrimo rezultatai parodė, kad Estijos atveju gynybos finansavimui didelę įtaką daro šalies gerovė, išreiškiama realiu  BVP vienam gyventojui ir vyriausybės bendroji skola. Šie ekonominiai veiksniai paaiškina 92,6 proc. gynybos  finansavimo dinamikos. Latvijos ir Lietuvos atvejai labai panašūs pagal ekonominių veiksnių įtaką gynybos  išlaidoms. Šiose šalyse realaus BVP, tenkančio vienam gyventojui, tendencijos turi didelę įtaką gynybos finansavimui. Latvijai ir Lietuvai ši įtaka šiek tiek skiriasi ir siekia atitinkamai 76,2 ir 78,4 procento. Tyrimo  įžvalgos gali būti tikslingai panaudotos, priimant sprendimus dėl gynybos finansavimo didinimo, siekiant  užtikrinti saugumą Baltijos regione.