A MODEL FOR AN ORGANIZATIONAL CAREER DEVELOPMENT SYSTEM APPLYING THE THEORETICAL PRINCIPLES OF COMPLEX ADAPTIVE SYSTEMS

Santrauka

Kompleksiška aplinka keičia tradicinę karjeros sampratą, atsakomybių ribas už karjeros valdymą, vystymo kryptis ir tikslus tiek individų, tiek organizacijų karjeros valdymo lygmenyse. Tradiciniai vertikalūs organizacijų karjeros valdymo modeliai, paremti dar industrinėje eroje susiformavusiais socialinių sistemų funkcionavimo ir
valdymo principais – kontrole, sistemų nuspėjamumu ir stabilumu – tampa neaktualūs dinamiškai kintančios darbo rinkos poreikių, augančių individų savirealizacijos siekių,
įsigalinčios globalios karjeros erdvės ir plokštėjančių organizacijų kontekste. Moksliniame organizaciniame karjeros valdymo diskurse stokojama visapusiško metodologinio pagrindo, leidžiančio nuodugniau suprasti šiuolaikinių karjeros reiškinių prigimtį, struktūrą
ir suteikiančio tinkamus įrankius kurti darbuotojų karjeros vystymo modelį, atitinkantį kompleksiškos aplinkos reikalavimus. Šio straipsnio tikslas – išanalizavus individualios ir organizacinės karjeros vystymo lygmenų kompleksiškoje aplinkoje problemas, išgryninus
aktualias jų valdymo kryptis, pasiūlyti organizacinės karjeros vystymo sistemos modelį, pagrįstą kompleksiškų adaptyviųjų sistemų teorijos principais. Straipsnyje taikomi mokslinės literatūros analizės, sintezės ir teorinio modeliavimo metodai. Tiek individų, tiek organizacijų karjeros vystymo kontekstai pasižymi kompleksiškumu. Dėl didelio sistemoje dalyvaujančių elementų skaičiaus ir nenuspėjamų jų sąveikų jis tampa mažiau apibrėžtas ir labiau dinamiškas. Dėl to kinta karjeros trajektorijos ir vystymo kryptys, taip pat valdymo strategijos. Individai nebegali pasitikėti tradiciniais, racionalumu ir planavimu
pagrįstais karjerų vystymo principais, kurie veikė stabilioje aplinkoje. Pripažįstama, kad pastaruoju metu asmenims, norintiems susikurti individualias prasmes įkūnijančią karjerą, reikia įsitraukti į nuolatinį karjeros potencialo stiprinimo procesą, kuris pirmiausia reiškia investavimą į asmeninį karjeros kapitalą per mokymąsi. Atsižvelgiant į karjerose vyraujantį neapibrėžtumą itin svarbu ugdytis ir tuos karjeros potencialo resursus, kurie suteikia galimybių lengviau naviguoti ir nepasimesti greitai kintančioje aplinkoje. Šie individų karjerose akumuliuojami intelektiniai, kūrybiniai ir adaptaciniai resursai papildo organizacijų žmogiškąjį kapitalą, kuris tampa svarbiausiu konkurencinio pranašumo šaltiniu, ypač žiniomis grįstose srityse. Tai keičia organizacijų karjeros vystymo modelius – nuo tradicinių, stabilių, universalių ir hierarchinių link dinamiškų, lanksčių, darbuotojų karjeros potencialą auginančių procesų ir karjeros poreikių įvairovę patenkinančių individualizuotų ir organiškų struktūrų.