plugins.themes.bootstrap3.article.main6685023e3c042

Birutė Peištarė Ilona Tamutienė

Santrauka

Problematizavimas kaip savaime suprantamos “tiesos”, todėl labai svarbu kritiškai į jas
pažvelgti ir atkreipti dėmesį į galimas žalingas jų pasekmes. Pagrindinis šio straipsnio tikslas - ištirti,
kaip tėvų alkoholio žalos vaikams klausimas problemizuojamas vaiko teisių apsaugos ir paramos
procesuose Lietuvoje. Duomenys, gauti iš 20 pusiau struktūruotų interviu su pagrindiniais vaiko
gerovės ir apsaugos ekspertais, buvo analizuojami taikant Bacchi problematizavimo metodo
strategiją. Specialistai mano, kad tėvų svaiginimasis alkoholiu daro žalą vaikams, ir dėl įžvelgiamų
problemų dauguma jų darbo yra orientuota į tėvų elgesio stiprinimo priemones. Toks požiūris į
problemą atitolina specialistus nuo žalos, kurią patiria vaikai. Įprasta vaikus iš apsvaigusių tėvų
paimti ir vėl juos sujungti, kai tėvai blaivėja. Specialistai remiasi savo pačių moraliniais principais ir
idealais, ypač noru išlaikyti “šeimos vienybę”. Ilgalaikė žala išsivysto, kai vaikai, kuriems reikia
paramos, nuvertinami ir apleidžiami. Kadangi vaiko gerovės praktikoje dėmesys sutelkiamas į
nedidelę dalį problemų, žala vaikų asmenybei ir raidai nėra tinkamai sprendžiama. Analizės parodė,
kad specialistų atliekamas su tėvų piktnaudžiavimu alkoholiu susijusios žalos vaikams
problematizavimas turi įtakos numanomam rezultatui, t. y. vaikai yra “matomos, bet neapsaugotos
aukos”. Profesionalus tėvų piktnaudžiavimo alkoholiu sukeltos alkoholio žalos vaikams
problematizavimo laukas turi atsižvelgti į esminius elementus, pavyzdžiui, suprasti vaikystės traumą
ir jos ilgalaikį poveikį vaiko raidai, žinoti, kaip į ją reaguoti, kai ji atsiranda, ir suprasti, kaip išvengti
žalingų ilgalaikių pasekmių.

plugins.themes.bootstrap3.article.details6685023e40550

Skyrius
Mokslo straipsnis