Moterų veiklos Lietuvos Aukščiausioje Taryboje diegiant vertybines nuostatas viešojoje politikoje
plugins.themes.bootstrap3.article.main674f637144d19
Santrauka
Aukščiausios Tarybos-Atkuriamojo Seimo parlamentarių indėlis į naujos viešosios
politikos kūrimą per demokratiškai išrinkto parlamento priimtus įstatymus, parodant rinkimų
kampanijos metu moterų organizacijų ir judėjimų kurtas platformas ir jų programas, nėra tirtas.
Sąjūdžio ir LKP bei kitų atsikūrusių ir susikūrusių partijų rinkiminės kampanijos yra plačiai
analizuotos, tačiau tame kontekste neliko atsikūrusių moterų organizacijų iškeltų moterų kandidačių,
remtų ir neremtų Sąjūdžio į LTSR AT. Straipsnyje, remiantis archyviniais šaltinais ir tuometine
spauda, parodoma rinkiminė kova ir tuo metu veikiančių moterų organizacijų ir moterų judėjimų
(Motinų, Moterų Sąjūdžių) kuriamos rinkiminės platformos. Taip pat analizuojama išrinktų į XII
šaukimo LTSR Aukščiausiąją Tarybą – Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą keturiolikos moterų veikla.
Pažymėtina, jog didžiausias jų dėmesys buvo sutelktas į įstatymų projektų pasiūlymus, susijusius su
šeima, moterimis, vaikais. Nebuvo nei vieno pasiūlyto įstatymo projekto, kaip apsaugoti moteris
darbo rinkoje, bet buvo teikiami įstatymų projektai, grąžinantys jas į šeimą. Tai buvo neatsitiktinis
reiškinys, nes Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio ir jo moterų rėmimo grupėse, pvz. „Saulėtekis“,
Motinų ir Moterų sąjūdžiai programose akcentavo šeimos stiprinimo klausimą, tačiau jam išspręsti
siūlė tik vieną kelią – „moteris grąžinti į šeimą“, neatsižvelgiant į tuo metu jau Statistikos
departamento ir mokslininkų vykdytus tyrimus apie moterų išsakomą poziciją šiuo klausimu. Tai
„buldozerinės“ politikos Lietuvoje pavyzdys, kuris turėjo ilgalaikes negatyvias pasekmes Lietuvos
visuomenei ir ypač moterims. Straipsnio tikslas – atskleisti moterų parlamentarių indėlį į naujos
viešosios politikos kūrimą per Lietuvos Aukščiausios Tarybos priimtus įstatymus, parodant
rinkiminės kampanijos metu moterų organizacijų ir judėjimų kurtas platformas. Straipsnyje naudoti
tyrimo metodai: mokslinės literatūros lyginamoji analizė, dokumentų analizė, pirminių (archyvinių
dokumentų) ir antrinių (tuometinės spaudos) šaltinių analizė ir sintezė), kokybinis tyrimas (interviu).