Soft Interventions for Sustainable Mobility: Classification, Factors Affecting Effectiveness and Insights for the Development of Measures in the Context of Lithuania

Santrauka

Minkštosios tvaraus judumo priemonės gali padėti siekti klimato kaitos tikslų
Lietuvos kontekste. Norėdami pateikti rekomendacijas apie efektyviausias priemones, tyrėjai kuria ir
testuoja įvairaus masto ir tipo intervencijas. Kadangi Lietuvoje ši praktika nėra plačiai taikoma,
minkštųjų tvaraus judumo priemonių plėtojimui ir taikymui Lietuvos kontekste naudinga remtis
užsienio mokslininkų atliktais tyrimais. Literatūroje judumo elgsenos intervencijos dažnai
klasifikuojamos pagal vidinį kintamąjį, į kurį jos yra nukreiptos. Kaip alternatyva šiame straipsnyje
yra siūloma klasifikacija pagal sprendimų priėmimo procesą – sąmoningą ir automatinį. Teigiama,
kad tokia klasifikacija leidžia išplėtoti įvairiapusiškesnes priemones. Siekiant palyginti skirtingų
intervencijų efektyvumą, dažnai atliekama kiekybinė literatūros analizė. Tačiau minkštųjų judumo
elgsenos intervencijų efektyvumą ir jį atspindinčius rodiklius dažnai lemia aplinkybės, kurių
nepavyksta užfiksuoti kiekybiniais matavimais. Tai trukdo numatyti galimą tam tikros intervencijos
pagrindu sukurtos priemonės poveikį skirtinguose kontekstuose. Todėl buvo atlikta dvidešimties
minkštųjų judumo elgsenos intervencijų analizė, kurios metu kokybiškai išanalizuotas į abu
sprendimų priėmimo procesus nukreiptų intervencijų efektyvumas ir identifikuoti jam įtakos turintys
veiksniai. Rezultatai atskleidė, kad minkštųjų intervencijų efektyvumui įtakos turi socialinis ir
infrastruktūrinis kontekstai, kuriuose buvo atliktas tyrimas, pradinė tyrimo dalyvių judumo elgsena,
neseniai pasikeitusios jų gyvenimo aplinkybės ir teikiamos informacijos aktualumas, o intervencijos
rezultatus lemia tai, kada buvo matuotas efektyvumas bei analizuojami kelionių tipai. Šie veiksniai
apsunkina reikšmingą į skirtingus sprendimų priėmimo procesus nukreiptų intervencijų efektyvumo
palyginimą. Vis dėlto tyrimo rezultatai pagrindžia teiginį, kad abiejų tipų priemonės yra reikalingos
skatinant tvarią judumo elgseną, todėl turėtų būti taikomos kartu. Remiantis rezultatais pateikiamos
rekomendacijos minkštosioms judumo elgsenos priemonėms plėtoti Lietuvos kontekste.