Housing Policy for Low-Income Communities in Indonesia and Its Reforms: An Overview

Santrauka

Šio straipsnio tikslas – aptarti naujojo viešojo valdymo (NVV) būsto politikos metodą, kuris yra įgyvendinamas Indonezijoje mažų pajamų bendruomenėse Indonezijoje, ir konkrečiai aprašyti, kaip NVV metodas yra susijęs su po-NVV metodu. Šiame tyrime taikomas apžvalgos metodas. Duomenys renkami ieškant įvairių šaltinių ir literatūros, tiek NVV teorijų, tiek reglamentų, tiek istorinių dokumentų apie būsto politiką Indonezijoje. Šiame tyrime naudojama kelių etapų duomenų analizė, t. y. pirmiausia trumpai aprašoma Indonezijos būsto politikos istorija senosios tvarkos, naujosios tvarkos ir reformų epochos laikotarpiais, taip pat paaiškinama, kaip būsto požiūris į MBR Indonezijoje perėmė NVV politiką, o trečiajame skyriuje aprašoma būsto politikos reformos Indonezijoje kryptis, pagrįsta po-NVV paradigma. Tyrimo rezultatai rodo, kad būsto politikos NVV požiūris į mažas pajamas gaunančias bendruomenes Indonezijoje nepadėjo iki galo išspręsti būsto problemų mažas pajamas gaunančioms bendruomenėms, todėl iš esmės NVV požiūris reikalauja Indonezijos socialinio, kultūrinio, ekonominio ir politinio prisitaikymo. Šis straipsnis pabrėžia, kaip svarbu ateityje įgyvendinti idealią būsto politiką mažas pajamas gaunančioms bendruomenėms, taikant po-NVV požiūrį kaip korekcijos ir vertinimo priemonę, kartu skatinant būsto politikos reformą mažas pajamas gaunančioms bendruomenėms Indonezijoje.