Policy Exceptionalism: analysis of ideational framework governing agricultural sector in Lithuania

Santrauka

Straipsnyje analizuojama dviejų diskursų – žemės ūkio politikos išskirtinumo ir žemės ūkio politikos post – išskirtinumo Lietuvos kontekste – sąveika. Tyrimo metu atlikta parlamentinės diskusijos dėl 2019 metų rudenį ūkininkų protestus sukėlusių politinių priežasčių, interpretacinė diskurso analizė. Nustatyta, kad LR vykdomosios valdžios siūlyti šalies ūkio mokestinio reguliavimo pokyčiai buvo bandymas deprioretizuoti žemės ūkio sektorių, lyginant su kitais ekonomikos sektoriais. Tačiau, nežiūrint to, žemės ūkio politikos išskirtinumo diskurso dominavimas išliko traktuojant siūlomus politikos pokyčius, kaip visuomenei nepriimtinus, moraliai neteisingus; įvardijant žemės ūkio sektorių „netinkamu“ mokesčių rinkimui o aplinkosaugos priemones - finansine našta.
Tyrime daroma išvada, kad žemės ūkio, kaip ekonomikos sektoriaus, išskirtinumo dominavimas yra diskursyvi kliūtis trukdanti žemės ūkio politiką optimaliau (efektyviau) suderinti (susieti) su aplinkosaugos tikslų įgyvendinimu.