plugins.themes.bootstrap3.article.main6684fd6e64cb8

Rasa Indriliūnaitė Apolonijus Žilys

Santrauka

Sparti šiuolaikinės gerovės valstybės plėtra ir būsto sektoriaus komodifikacijos procesai retina gerovės apsaugos tinklą ir keičia būsto valdų struktūrą. Išaugęs privačios būsto nuomos sektorius tampa patrauklia alternatyva namų ūkiams, susiduriantiems su apsirūpinimo nuosavu būstu sunkumais privataus būsto rinkoje. Lietuvoje privačios būsto nuomos sektorius pasižymi menku reglamentavimu ir šešėlinės nuomos praktika. Nuomą traktuojant daugiau kaip ekonominę veiklą nei rezidencijos formą, ji daugiausia yra tik nuomotojo ir nuomininko interesų objektas. Straipsnyje siekiama atskleisti Lietuvos jaunų asmenų (18–35 m.), besinuomojančių būstą privačiame būsto fonde, situaciją ir šios būsto valdos vertinimus. Kaip svarbus Lietuvos nuomos sektoriaus požymis išskirtina gana trumpa gyvenančiųjų nuomojamuose būstuose rezidencinė trukmė. Dauguma nuomininkų nėra registravę ir deklaravę gyvenamosios vietos nuomojamame būste. Kita vertus, jauni nuomininkai Lietuvoje labiau nerimauja dėl savo atsakomybių už būstą nei teisių į rezidenciją būste. Daugiau nei ketvirtadalis nuomininkų dalyvauja šešėlinėje nuomos rinkoje ir tik pusė jų turi galiojančias nuomos sutartis ar yra sumokėję užstatą būsto savininkui. Šie duomenys iliustruoja specifinę privačios būsto nuomos sektoriaus situaciją Lietuvos būsto politikoje, kuri gali būti apibūdinama, kaip, viena vertus, finansiniu požiūriu gana patraukli gyvenamojo būsto alternatyva, tačiau, kita vertus, neužtikrinanti saugios ir stabilios rezidencijos.

plugins.themes.bootstrap3.article.details6684fd6e69a9e

Skyrius
Viešosios politikos ir administravimo praktika