plugins.themes.bootstrap3.article.main6684fe2ad13a7

Aušra Druskienė Ingrida Šarkiūnaitė

Santrauka

Viešojo valdymo reformos, nuolat kintanti aplinka, spartus gyvenimo tempas kelia daug iššūkių valstybės tarnybai ir sąlygoja būtinybę iš naujo įvertinti bei tobulinti žmogiškųjų išteklių valdymo, darbo organizavimo, vadovavimo procesus. Nepaisant gana stereotipinio požiūrio į valstybės tarnybą ir vyraujančios nuomonės, kad žmonės joje dirba vedini altruistinių paskatų ir noro tarnauti visuomenei, valstybės tarnautojams svarbu būti skatinamiems ir gauti išorinį atlygį už atliktą darbą.
Straipsnyje aptariami teoriniai ir analitiniai valstybės tarnautojų veiklos stimulų ir skatinimo aspektai. Akcentuojama, kad, tiriant valstybės tarnautojų veiklos stimulus, dažniausiai remiamasi tradiciniu požiūriu į skatinimą, kai daugiausia dėmesio skiriama piniginėms ir moralinėms motyvavimo priemonėms, tačiau valstybės tarnautojus motyvuoti gali ir politiniai, norminiai bei emociniai stimulai. Tyrime analizuojami valstybės tarnautojams motyvuoti taikomi stimulai ir valstybės tarnautojų požiūris į darbo užmokesčio, veiklos vertinimo, mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemas, valstybės tarnautojų skatinimui įtakos turinčius faktorius. Tyrimas parodė, Lietuvos savivaldybėse daugiausia dėmesio skiriama valstybės tarnautojų noro prisidėti prie visuomenės gerovės kūrimo, atlikti pareigą visuomenei ir jai tarnauti, lojalumo ir įsipareigojimo institucijai bei asmeninio tobulėjimo skatinimui. Valstybės tarnautojai dažniausiai motyvuojami moraliniais ir norminiais, rečiau – politiniais ir piniginiais stimulais. Tyrimas taip pat atskleidė vadovavimo ir tiesioginio vadovo vaidmens svarbą skatinant valstybės tarnautojus.

plugins.themes.bootstrap3.article.details6684fe2ad2fb9

Skyrius
Žmogiškųjų išteklių vadyba