Social security discourses in a non-democratic state: Belarus between Soviet paternalistic legacies and neo-liberal pressures

Santrauka

Straipsnyje analizuojami socialinės apsaugos diskursai, nedemokratinėje Baltarusijoje kuriami konkuruojančių politinių veikėjų. Pirmiausia apibūdiname socialinės apsaugos politikos situaciją šalyje. Vėliau identifikuojame esmines sąvokas, siejamas su socialine apsauga ir stebime kaip jos vartojamos prezidento rinkimų kampanijose 2006, 2010 ir 2015. Toliau susifokusuojame į politinių kandidatų propaguojamas atsakomybės ir pareigų pasiskirstymo tarp skirtingų socialinių veikėjų (valstybės, verslo, visuomenės ir šeimos) sampratas. Prezidentas Lukašenka palaipsniui savo socialinės apsaugos – kurią pirmiausia organizuoja paternalistinė valstybė – diskursą praturtina neo-liberaliais (siejamais su laisvąja rinka) ir konservatyviais (pabrėžiančias šeimos ir tradicijų reikšmę) elementais. Alternatyvūs kandidatai labiau akcentuoja socialines problemas ir siūlo novatoriškų idėjų kaip jas spręsti. Nedemokratinis lyderis ilgainiui perima (pasisavina) opozicijos idėjas. Baltarusijos atvejis yra pragmatinio autoritarizmo pavyzdys, kur socialinės apsaugos diskursas konstruojamas remiantis paternalistiniu paveldu, populistiniais pažadais ir nuorodomis į laisvąją rinką, bet išlaikant arbitrarios valstybės monopolį.