plugins.themes.bootstrap3.article.main6684fdd2a25df

Sima Rakutienė

Santrauka

Europos Sąjunga, tapusi vienu svarbiausių tarptautinių veikėjų, ilgą laiką buvo kritikuota dėl lėto sprendimų priėmimo, koherentiškumo stokos, demokratijos „deficito“ problemų ir neefektyvaus ES politinio proceso, ypač ES išorės politikos srityse. Lisabonos sutarties įvestais pokyčiais šias problemas ir siekiama ilgainiui spręsti. Straipsnyje analizuojama svarbiausia ES teisėkūros institucija – Europos Sąjungos Taryba, didžiausią dėmesį teikiant pirmininkavimo instituciniam vaidmeniui. Straipsnyje, remiantis kokybinių tyrimų duomenimis ir Lietuvos pirmininkavimo patirtimi, siekiama išskirti svarbiausias ES tarybos institucinės kaitos priežastis ir Lisabonos sutarties įgyvendinimo problematiką. Šiam tikslui pasiekti buvo atlikti dviejų etapų kokybiniai tyrimai ir surinkti 33 pusiau struktūruoti elitinių ekspertų interviu iš ES institucijų (EP, Europos Komisijos, EIVT, valstybių narių ambasadų) darbuotojų. Straipsnyje teigiama, kad, padidėjus Europos Parlamento kompetencijoms, buvo įtvirtinta ES bikameralinė legislatyvos struktūra ir sustiprėjo šios institucijos politinės ambicijos. Daugelio respondentų požiūriu Lisabonos sutartimi įvedus pokyčius buvo stabilizuota ES užsienio politikos darbotvarkė ir sukurtas tam tikras balansas, pasidalomosios funkcijos tarp nuolatinio ir rotuojančiojo pirmininkavimo.

plugins.themes.bootstrap3.article.details6684fdd2a44b5

Skyrius
Eurointegracija