Public Sector Fraud: Comparative Analysis of Terminology and Concepts

Santrauka

Mokestinis sukčiavimas viešajame sektoriuje mažina nacionalines mokestines pajamas, kurios galėtų būti skiriamos visuomenės sveikatai, švietimui ir kitoms socialinės gerovės sistemoms. 2016 metų pavasarį „Panamos popieriais“ praminto skandalo tyrimas atskleidė, kad kai kurie įtakingiausi pasaulio veikėjai slėpė savo pinigus ofšorinėse struktūrose. Tai ne tik atskleidė platų tarptautinį veiklos, susijusios su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu, mastą, bet ir tą faktą, kad daugeliu atvejų mokestinio sukčiavimo veikos viešajame diskurse yra įvardijamos tikrąją esmę maskuojančiais terminais, pvz., „mokesčių optimizavimas“ arba „agresyvus mokesčių planavimas“.
Lemiamas vaidmuo, kovojant su mokestiniu sukčiavimu tarptautinėje erdvėje, yra ir tikslus terminijos, teisingų ekvivalentų įvairiomis kalbomis pasirinkimas. Mokesčių srities specialistai pastaruoju metu nurodo, kad kai kurie pagrindiniai terminai, vartojami viešojoje erdvėje, yra neskiriami net profesionalų, pvz., tax avoidance ir tax evasion anglų kalboje arba mokesčių planavimas bei mokesčių vengimas ir slėpimas lietuvių kalboje.
Šio straipsnio tikslas yra išanalizuoti trijų – anglų, lietuvių ir norvegų – kalbų dažniausiai vartojamus mokestinio sukčiavimo ir mokesčių vengimo terminus. Pateikiami anglų kalbos terminai ir jų ekvivalentai lietuvių ir norvegų kalbomis, analizuojami šių terminų sinonimai tiek teisės aktuose, tiek žiniasklaidoje, aptariami semantiniai sinonimiškai vartojamų terminų skirtumai bei diskurso nulemti variantų pasirinkimai. Straipsnyje siūlomos terminų ir jų sinonimų vartojimo įžvalgos, tikimasi, pasitarnaus efektyviai tarptautinei komunikacijai šiuo viešajai politikai svarbiu klausimu.