Darbas ne visą darbo laiką Lietuvoje ir kitose ES šalyse: kitimo tendencijos ir pagrindinės problemos

Santrauka

Pastarąjį dešimtmetį itin paspartėjusios pasaulio ekonomikos globalizavimo tendencijos bei informacinių technologijų plėtra turėjo didelės įtakos darbo išteklių panaudojimui ir darbo organizavimui daugelyje pasaulio šalių. Siekiant subalansuoti gamybos poreikius ir darbo išteklius, jau devintame XX a. dešimtmetyje daugelyje šalių aktyviai pradėtos taikyti įvairios lanksčios užimtumo formos. Bene labiausiai paplitusi iš jų yra darbas ne visą darbo laiką. Tačiau ši užimtumo forma skirtingose ES šalyse yra nevienodai paplitusi, tarp šalių egzistuoja dideli skirtumai. Iš kitos pusės, darbas ne visą darbo laiką, be privalumų, turi ir tam tikrų trūkumų. Straipsnyje siekiama objektyviai įvertinti pagrindinius darbo ne visą darbo laiką privalumus ir trūkumus bei kitimo tendencijas Lietuvoje ir kitose ES šalyse. Straipsnyje analizuojami darbą ne visą darbo laiką sąlygojantys veiksniai, nagrinėjamas šios užimtumo formos reglamentavimas Lietuvoje ir paplitimo tendencijos kai kuriose ES šalyse.