Lietuvos gyventojų susidūrimo su korupcija ir pasitenkinimo gyvenimu paradoksas

Santrauka

Nors korupcijos fenomenas įvairiose valstybėse buvo tyrinėtas įvairiais skerspjūviais, taikant įvairius teorinius modelius, Lietuvoje atliktas reprezentatyvios imties (n=1002) tyrimas, su kuriuo supažindinama šiame straipsnyje, papildė mokslinių tyrimų apie korupcijos reiškinį bazę. Daugiau asmenų, dirbančių privačiame sektoriuje, lyginant su dirbančiais viešajame sektoriuje, teigė susiduriantys su korupcija gyvenamosios vietovės įstaigose, savivaldybės ir valstybinėse įstaigose, švietimo, medicinos ir teisėsaugos institucijose, taip pat verslo sektoriuje. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog Lietuvoje yra žymiai daugiau susiduriančių su korupcija nei nesusiduriančių su korupcija asmenų, o kai kuriuose segmentuose, pavyzdžiui, gyvenamosios vietovės įstaigose, susidūrimo su korupcija rodikliai yra ypatingai aukšti. Šiame straipsnyje pateikto tyrimo rezultatai supažindina su Lietuvos gyventojų imties susidūrimo su korupcija ir pasitenkinimo gyvenimu paradoksu. Buvo keliama hipotezė, kad asmenys, kurie nesusiduria su korupcija, yra labiau patenkinti gyvenimu Lietuvoje, taip pat labiau patenkinti įvairiomis savo gyvenimo sritimis. Gauti duomenys yra paradoksalūs – jie ne tik nepatvirtino keltos hipotezės, bet pademonstravo visiškai priešingą, nei buvo tikėtasi, efektą: dažniau susiduriantys su korupcija asmenys buvo statistiškai reikšmingai labiau patenkinti galimybe dirbti, atlyginimu, galimybe derinti darbą ir poilsį, finansine situacija, vartojimo galimybėmis, gyvenimo sąlygomis, gyvenamąja aplinka, kultūriniu gyvenimu, profesiniu gyvenimu, dvasiniu gyvenimu, psichologine gerove, savo materialine padėtimi, medicinos paslaugų prieinamumu, gyvenimu Lietuvoje apskritai. Paradoksas turėtų būti toliau tyrinėjamas.