Laisvas asmenų judėjimas: apribojimai susiję su viešąja tvarka, visuomenės saugumu ir sveikata

Santrauka

Priėmus ES Sutartį ir įvedus ES pilietybę, nebeįmanoma ES piliečių statuso ir jų turimų teisių atvykti į valstybę narę ir joje apsigyventi aiškinti taip, kaip iki jos priėmimo. Sutartyje nereikalaujama, jog Sąjungos piliečiai tam, kad naudotųsi numatytomis teisėmis, vykdytų profesinę ar savarankišką veiklą arba dirbtų pagal darbo sutartį. Pagrindine asmenų teise tapo teisė atvykti į kitą valstybę narę ir joje apsigyventi. Tačiau laisvo judėjimo teisė nėra neribota. Lietuvos valdžios administracijos turi teisę taikyti apribojimus laisvam asmenų judėjimui. Atsižvelgiant į tai, straipsnyje analizuojama išimties laisvam asmenų judėjimui taikymo sritis bei identifikuojamos viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ir sveikatos sąvokos. Ypatingas dėmesys skiriamas taip vadinamai apribojimų ribojimo taisyklei bei apsaugos nuo išsiuntimo iš šalies mechanizmui. Straipsnyje daroma išvada, kad Lietuvos valdžios institucijos turi teisę pačios įvertinti grėsmes savo teritorijoje ir spręsti dėl visuomenės saugumo turinio. Tačiau jos negali, naudodamosios savo veiksmų laisve, vertinti kitų valstybių narių piliečių tokį patį elgesį nepalankiau negu vietinių.