Administracinio lietuvių kalbos stiliaus skoliniai

Santrauka

Šio straipsnio tikslas – aptarti administracinio lietuvių kalbos stiliaus skolinius. Tai svarbu todėl, kad šio stiliaus kalba rašomi įvairiausi dokumentai, ją vartoja viešai kalbėdami įvairaus lygmens valstybės pareigūnai, šio stiliaus kalba dažnai girdima per radiją ir televiziją, todėl jos poveikis visai visuomenei akivaizdus. Suprantama, kad kalbos vartotojai dažnai nevengia skolinių, be to, ir norėdami negalėtų jų išvengti. Tačiau visuomenės ir įvairių specialistų požiūris į skolinius skiriasi. Vieni iš jų skolinių stengiasi vartoti kuo daugiau, nes mano taip rodą savo moksliškumą. Matyt, tokių tekstų kūrėjai taip ir pradeda vartoti netaisyklingus skolinius, kurie iš tikrųjų dažniausiai yra naujieji anglicizmai. Tai svarbu todėl, kad kai kurie iš tokių žodžių dažnai vartojami, ir jų pasirodymas net redaguotuose rašytiniuose tekstuose gali dar labiau skatinti jų plitimą. Dalis specialistų skolinius vartoja tik tada, kai daiktui ar reiškiniui įvardyti nėra lietuviško žodžio, ir tada skolinių vartojimas visiškai pateisinamas, tik svarbu, kad jie būtų taisyklingi. Straipsnyje aptariamas skolinių vartojimo dažnumas, konkretūs skirtingų šio stiliaus teminių grupių skoliniai, skolinių priklausomybė vienai ar kitai kalbos daliai, pagrindiniai jų darybos ypatumai. Iš dalies skoliniai lyginami su kito lietuvių kalbos stiliaus – publicistikos – duomenimis, nes šių stilių vartojimo ryšiai gana glaudūs. Rengiant straipsnį remtasi statistiniais administracinių tekstų tyrimais. Straipsnyje atskleista, kad gana reikšmingą nagrinėjamo stiliaus tekstų dalį sudaro skoliniai, daugiausia tarptautiniai žodžiai, priklausantys daiktavardžiams arba būdvardžiams, kad tarp skolinių darybos tipų vyrauja tam tikrų priesagų vediniai, kad spausdintuose ir redaguotuose tekstuose rasta nenorminiais laikomų skolinių – anglicizmų.