Liudwigo Erhardo socialaus rinkos ūkio doktrina

Santrauka

Straipsnyje aptariama sėkminga ūkio pertvarka, įvykdyta besikuriančioje Vokietijos Federacinėje Respublikoje ir jos „krikštatėvio“ profesoriaus Liudwigo Erhardo* socialaus rinkos ūkio doktrina. Ši pertvarka politikų, istorikų ir ekonomistų tebevadinama „ekonominio stebuklo“ vardu, o Liudvigas Erhardas – socialios rinkos „tėvu“. Būtent jo iniciatyva ir jam tiesiogiai vadovaujant buvo įvykdytos ryžtingos reformos, kurių dėka per dešimt pokario metų nugalėta, sugriauta ir pažeminta Vokietija išmetė į istorijos sąšlavyną visas planinės-komandinės ekonomikos sistemas bei ideologinius stereotipus ir pateikė pasauliui vadinamąjį „ekonominį stebuklą“, padariusį Vokietiją tokią, kokia ji yra dabar – galingą, klestinčią valstybę. Socialios rinkos ekonomikos koncepcija, per trumpą laiką įrodžiusi savo rezultatyvumą, buvo pakelta į oficialios valstybinės VFR doktrinos rangą ir tapo vienos pagrindinių politinių partijų – Krikščionių demokratų sąjungos ekonominės programos pagrindu. L. Erhardo neoliberalinis laisvosios rinkos ūkio modelis toli peržengė ekonominio liberalizmo mąstymo ribas. Teko labiau atsižvelgti į ekonomikos, visuomenės ir politikos savitarpio priklausomybę, dėl kurios socialios rinkos ekonomikos paradigma įgavo naują „suformuotos visuomenės“ traktuotę, tapusią šiuolaikinės socialinės teisinės valstybės koncepcijos dalimi.