Why Are the Citizens Reluctant to Respond to the Administrative Reforms: Metaevaluation of the Strategies and Trends of the Public Management Reforms in Finland in the 1990's

Santrauka

Prieštaravimų tarp administracinės reformos tikslų ir jos įtakos politinės-administracinės sistemos efektyvumui ir teisėtumui analizė yra teoriškai bei praktiškai svarbi ir būtina tolesnei administravimo mokslo raidai. Šio straipsnio svarbiausias tikslas – pateikti Suomijos administracinių reformų, vykdytų 1990-aisiais, apibendrinantį vertinimą, išryškinant sėkmes ir nesėkmes. Tas reformas sąlygojo sunki ekonominė depresija ir išoriniai pokyčiai, susieti su Sovietų Sąjungos žlugimu ir naryste Europos Sąjungoje. Pagrindinis reformuotojų siekis buvo modernizuoti administracinės sistemos struktūras, kontrolės metodus ir administracinę kultūrą, atsižvelgiant į naujuosius iššūkius. Tai reformai ryškią įtaką darė tarptautinį pripažinimą įgyjanti naujojo viešojo administravimo doktrina. Tačiau, nepaisant daugelio sėkmingų pokyčių Suomijos administravimo sistemoje, vertinant modernizuotos administracijos teisėtumą, piliečių reakcija buvo gana pasyvi ir net negatyvi. Straipsnyje vertinamos tokios piliečių elgsenos priežastys. Iš dalies, atrodo, lėta reakcija siejasi su tuo, kad daugiau reaguojama į realius kasdienio gyvenimo pokyčius, o ne į politinių reformų sprendimus. Be to, kiekvienoje reformoje būna laimėjusiųjų ir pralaimėjusiųjų. Paprastai pralaimėjusiųjų reakcija būna garsesnė ir net agresyvi, o laimėjusiųjų – pasyvi. Suomijos pavyzdys rodo, kad naujosios viešosios vadybos įgyvendinimo reformos gali būti vertinamos kaip sistemos struktūrinė ir kultūrinė renovacija, kuri gali sukurti efektyvesnį į paslaugas orientuotą administravimą, bet jų įtaka yra instrumentinė, netiesioginė ir reikalaujanti laiko.