„Gerovės valstybės“ ir socialinės viešosios politikos krypčių teoriniai aspektai

Santrauka

Straipsnyje analizuojami „gerovės valstybės“ modeliai bei šiuolaikinės socialinės politikos tendencijos. Akcentuojama, kad dabartiniu laikotarpiu daugiausia kritikos susilaukia redistribucinis socialinės politikos modelis. Parodyta, kad šalyse, kur stipri vokiškosios kultūros įtaka ar krikščioniškosios tradicijos, bandoma kurti socialinę rinkos ekonomiką, grįstą socialinio subsidiarumo principu. Analizuojant viešojo sektoriaus reformų nuostatas ir „gerovės valstybės“ modelius, daroma išvada, kad „naujosios viešosios vadybos“ varianto, vadinamo „naująja viešąja tarnyba“, nuostatos yra identiškos su daugeliu motyvaciniokorporacinio „gerovės valstybės“ modelio nuostatomis ir kad šių modelių konvergencija socialinės politikos ir socialinio administravimo srityje galėtų išspręsti daugelį socialinių problemų. Pagrindžiama, kad ir Centrinės ir Rytų Europos valstybėms, įgyvendinant reformas pagrindinėse socialinės politikos srityse, tikslinga būtų taikyti motyvacinį-korporacinį „gerovės valstybės“ modelį, atitinkantį tiek modernias, tiek tradicines socialinės politikos tendencijas.