Savivaldos institucijų strateginio valdymo sistemos analizė ir teisiniai apribojimai

Santrauka

Straipsnyje pateikta sistemos savivaldos institucijų strateginio valdymo samprata ir parodoma, kad ji unikali. Nagrinėjami strateginio planavimo teisiniai apribojimai. Nustatyti veiksniai, turintys įtakos savivaldybių strateginio valdymo sistemos kūrimo procesui. Pagrįsta racionalaus planavimo ir politinio sprendimų priėmimo būdų integravimo svarba savivaldybėse. Remiantis socialoginės apklausos duomenimis nustatyta, kad strateginio valdymo sistema nėra visapusiška, ypač klientų grupių atžvilgiu. Be to, strateginio valdymo sistemos rezultatai ne visada yra patenkinami. Straipsnyje parodoma, kad savivaldos institucijų strateginio valdymo efektyvumą daugiausia mažina biurokratizmas, vadovybės ir kitų darbuotojų nepasitenkinimas strateginio valdymo reikalavimais, strateginio valdymo proceso nelankstumas ir pažangos vertinimo problemos. Konstatuojama, kad savivaldybių strateginio valdymo sistema gerina bendravimą, veiksmų koordinavimą, skatina personalą mokytis. Remiantis tyrimų duomenimis daroma išvada, jog savivaldybių planavimo ir valdymo pajėgumai yra per menki, nepakankama kvalifikacijos kursų ir mokymo programų strateginio valdymo klausimais kokybė, ne visada pasiteisina sutartys su kvalifikuotais specialistais. Straipsnyje pateikti duomenys rodo, kad savivaldybės daugiausia vykdo aplinkos ir sveikatos apsaugos, viešųjų darbų organizavimo ir darbo vietų kūrimo skatinimo bei sąlygų verslo plėtrai sudarymo programų. Mažiausiai savivaldos institucijos vykdo programų, pritraukiančių investicijas miestams plėtoti, infrastruktūros objektams prižiūrėti, jiems modernizuoti.