Ministerinės atskaitomybės problema naujosios viešosios vadybos požiūriu

Santrauka

Straipsnyje nagrinėjama Vyriausybės atskaitomybės Seimui tobulinimo problema naujosios viešosios vadybos požiūriu. Naujosios viešosios vadybos koncepcija, besiremianti viešojo pasirinkimo (angl. Public choice), užsakovo ir vykdytojo (angl. principal-agent) bei sandorio išlaidų teorijomis (angl. Transaction costs theory), kelia aikštėn naujus įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžių santykių sprendimo būdus. Pirmoje straipsnio dalyje nagrinėjamos viešojo sektoriaus atskaitomybės samprata ir rūšys. Antroje ir trečioje dalyse atskleidžiamas Naujosios viešosios vadybos požiūris į ministerijų ir kitų viešąją politiką įgyvendinančių institucijų atsakomybę rinkėjams ir juos atstovaujančiam Parlamentui. Taip pat nagrinėjama politinės vadovybės sprendimų ir veiklos rezultatyvumo valdymo problema. Ketvirtoje dalyje analizuojama Lietuvos Vyriausybės atsakomybės Seimui problema. Nagrinėjami ją reglamentuojantys teisiniai aktai – Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vyriausybės įstatymas, Lietuvos Respublikos Seimo statutas ir kiti teisiniai aktai. Remiantis Vyriausybės programa ir veiksmų planu bandoma išsiaiškinti, ar Vyriausybė turi suformulavusi konkrečius veiklos tikslus bei kaip šių tikslų įgyvendinimas gali būti empiriškai išmatuotas ir įvertintas. Penktoje dalyje pateikiami analizės rezultatai, apibendrinimai ir pasiūlymai. Straipsnyje konstatuojama, kad Lietuvos politinėje sistemoje įtvirtintas ministerinės atsakomybės principas neužtikrina efektyvios vyriausybės darbo kontrolės. Siūlomos Seimo ir Vyriausybės santykių tobulinimo priemonės, kurios, be teisinės atsakomybės, įtvirtintų vadybinį atsakomybės principą.