The Implementational Analysis of EU Structural Funds: Case Studies of Cohesion Countries

Santrauka

Europos Sąjungos (toliau – ES) plėtra daugeliu atžvilgių yra unikalus procesas. Lietuvai šiame integracijos procese labai svarbu nagrinėti ne tik artimiausių valstybių kaimynių patirtį, bet ir sugebėti perimti ilgalaikę Vakarų Europos valstybių integracijos tarpvalstybinių derybų patirtį, išmokti derinti interesus, ieškoti ES ir nacionalinių institucijų kompromisų, laikytis tam tikrų žaidimo taisyklių, įformintų teisės normomis, perimti jų taikymo praktiką. Straipsnyje keliamais klausimais Lietuvos mokslo leidiniuose nebuvo jokios tiriamosios medžiagos, todėl pabrėžtinas šio straipsnio aktualumas. Autorė nagrinėja Europos Sąjungos struktūrinės politikos įtaką Sanglaudos šalių regionalizacijos ir europeizacijos kontekste. Straipsnyje iškeliamos problemos, susijusios su atsilikusių Europos regionų siekimu didinti savo ekonominės veiklos efektyvumą laisvosios rinkos konkurencinėje kovoje. Analizuojama Airijos patirtis įgyvendinant ES politinę praktiką, administruojant ES finansinės paramos lėšas bei užtikrinant nacionalinio vystymosi plano vykdymą 1988–2006 m. Pasitelkus atliktos analizės rezultatus gretinami Airijos ir Graikijos, Portugalijos bei Ispanijos regioninės paramos įgyvendinimo mechanizmai su nacionalinėmis bei Bendrijos iniciatyvomis. Siekiama, kad Vidurio Europos valstybių europeizacijos analizė padėtų suvokti šį procesą bei naujų ES narių, taip pat ir Lietuvos, teisiniame, politiniame, ekonominiame gyvenime vykstančius pokyčius.