Real-Estate Tax in the Czech Republic

Santrauka

Šiame straipsnyje pateikiama nekilnojamojo turto apmokestinimo sistema Čekijos Respublikoje. Straipsnyje analizuojama nekilnojamojo turto mokesčio struktūra (žemės, pastatų, butų ir negyvenamųjų patalpų mokesčiai), įteisinta Čekijos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme Nr. 338/1992. Nekilnojamąjį turtą reglamentuojanti teisinė sistema pasenusi ir ją būtina keisti. Nepaisydamas nuomonių, siūlančių panaikinti nekilnojamojo turto mokestį, autorius mano, jog tai – reikalingas mokestis, ypač savivaldybėms, kurios iš šio mokesčio gauna papildomų pajamų. Norint keisti nekilnojamojo turto mokesčio teisinę bazę, būtina atkreipti dėmesį į kelis aspektus: kas sudarys mokesčio bazę, kokie bus tarifai ir kas administruos šį mokestį. Šiais aspektais autorius analizuoja nekilnojamojo turto mokesčio teisinį reglamentavimą Čekijos Respublikoje ir svarsto šio mokesčio perspektyvą Čekijos mokesčių sistemoje. Nekilnojamojo turto mokestis yra trečiasis apmokestinant pajamas, tai neteisinga mokesčių mokėtojų atžvilgiu. Belgijos mokesčių sistemos pavyzdys, kai nekilnojamojo turto mokestis priklauso pajamų mokesčiams, netinka Čekijos Respublikai, kadangi pajamų mokesčiai Čekijos Respublikoje patenka į valstybės biudžetą ir savivaldybės netenka dalies pajamų. Galima atsisakyti nekilnojamojo turto mokesčio Čekijos Respublikoje, tačiau, autoriaus nuomone, savivaldybės turi tvarkyti savo pajamas. Jos gali lėšas, gautas apmokestinus nekilnojamąjį turtą, investuoti į infrastruktūrą ir tokiu būdu didinti savivaldybės žemės ir pastatų vertę. Pajamos iš nekilnojamojo turto mokesčio yra stabilios, jų surinkimas nesudėtingas, tokio mokesčio išvengti beveik neįmanoma. Dėl šių priežasčių autorius mano, jog Čekijos Respublikos mokesčių sistemai nekilnojamojo turto mokestis yra būtinas, tačiau reikia padaryti vieną mokesčio bazės pakeitimą: vieneto apmokestinimą ar ad valorem apmokestinimą. Antroji sistema yra modernesnė ir plačiai naudojama daugelyje valstybių. Ši sistema galėtų būti diegiama ir Čekijos Respublikoje. Mokesčio bazė turi atitikti nekilnojamojo turto rinkos vertę. Vertę turėtų nustatyti savivaldybės, kurios geriausiai žino jų teritorijoje esančio turto kainą. Savivaldybės galėtų sudaryti specialius žemėlapius, kuriuose būtų pažymėtos turto vertės zonos nekilnojamojo turto mokesčio bazei nustatyti. Nesutinkantiems su savivaldybės nustatytomis vertėmis turėtų būti leidžiama kreiptis į vietinę finansų instituciją, kaip yra Danijoje ar Airijoje. Savivaldybės turėtų nustatyti mokesčio tarifus įteisintose 0,05–0,5 proc. ribose. Kiti (paprastai – aukštesni) mokesčio tarifai turėtų būti nustatomi teritorijos plėtrai ir nekilnojamojo turto paslaugas teikiančioms įmonėms. Mažesni mokesčio tarifai galėtų būti nustatomi gyvenamiesiems namams ar butams. Savivaldybės turėtų būti paskirtos vieninteliu šio mokesčio administratoriumi. Šio sprendimo įgyvendinimas reikštų modernios nekilnojamojo turto apmokestinimo sistemos įteisinimą Čekijos Respublikoje, būtų patogus mokesčių mokėtojams. Mokesčių mokėtojas taip pat turėtų galimybę palengvinti mokesčių susigrąžinimą, pateikdamas tik tam tikrus duomenis mokesčių bazės nustatymui. Mokesčių administratoriaus pareiga būtų parengti ir įdiegti mokesčių bazės apskaičiavimo sistemą. Priėmus siūlomus sprendimus būtų įgyvendintas vienas iš svarbiausių finansų teisės efektyvumo principų ir užtikrintas sklandus mokesčių administravimas.