Principle of Tax Justice and Tax System

Santrauka

Straipsnyje nagrinėjami mokesčių naštos paskirstymo teisingumo ir mokesčių sistemos teisingumo klausimai, taip pat mokestinių teisinių santykių subjektų tikėjimo teisingo apmokestinimo idėja aspektai, iš jų kylanti praktinė problema, ar remdamasis teisingumo idėja įstatymų leidėjas gali praktiškai įgyvendinti teisingo apmokestinimo principą. Klausimas, ar mokesčių sistemoje išties laikomasi teisingo apmokestinimo principo, gali būti paprastai įvardijamas kaip problema, ar apmokestinimo ribos priimtinos ekonominiu, teisiniu ir moraliniu aspektu. Tokiu būdu atskleidžiamas konflikto tarp valstybės ir mokesčių mokėtojų pagrindas. Nagrinėjant teisingumo mokesčių srityje vykdymo klausimą pažymimi nesutarimai tarp mokesčių teorijos gynėjų ir viešosios valdžios, kuri sprendžia mokesčių nustatymo klausimus. Viešoji valdžia pernelyg dažnai mokesčių teorijos funkcijas ir reikšmę suvokia taip, tarsi jomis būtų nustatomos visa apimančios elgesio taisyklės, tiesiogiai taikomos teisėkūros praktikoje. Tačiau su teisingu apmokestinimu susijusios teorinės koncepcijos valdžiai turi reikšmės tik tada, kai mokslinių tezių įtvirtinimas dera su jomis siūlomų rekomendacijų taikymo teisėkūros praktikoje rezultatais. Deja, viešoji valdžia dažnai pamiršta, kad teorinių koncepcijų ir prielaidų taikymas ad hoc nutinka labai retai, ir paprastai jo tenka palaukti. Nors „gyventi reikia laiko“ (tai ypač taikoma ekonominei ir socialinei sritims), politikai, nustatydami mokesčių sistemos turinį, pobūdį ir formą, labai skuba. Teigiama, kad teisingo apmokestinimo principas gali būti laikomas pradiniu praktinės mokesčių teisės teorijos formulavimo tašku. Tai reiškia, kad taikyti etines apmokestinimo taisykles mokesčių sistemoje būtų privaloma. To galima pasiekti atsižvelgus į visus aspektus, pirmiausia – į prieštaras, interesų konfliktus. Vykdant teisingumą mokesčių srityje, pripažintina (įteisinama) valstybės viršenybė mokesčių srityje ir skatintinas pageidautinas valstybei elgesys.