Tarpbiudžetinis lėšų perskirstymas Lietuvoje: instituciniai interesai ir savivaldybių finansinis savarankiškumas

Santrauka

Straipsnyje analizuojama tarpbiudžetinio lėšų perskirstymo įtaka Lietuvos savivaldybių finansiniam savarankiškumui. Akcentuojama, kad tarpbiudžetinis lėšų perskirstymas Lietuvoje pasireiškia kaip centrinės valdžios dominavimo vietos finansų srityje užtikrinimo priemonė, o transferiniai išmokėjimai iš valstybės biudžeto atspindi jos politiką vietos savivaldos atžvilgiu, kadangi valstybės biudžeto finansiniai transferai stiprina valstybės valdžios institucijų vaidmenį subnacionalinių finansų srityje ir tokiu būdu riboja vietos savivaldybių finansinį savarankiškumą. Todėl pagrindinis dėmesys straipsnyje sutelkiamas į tarpbiudžetinio lėšų perskirstymo poveikį subnacionalinių institucijų finansiniam savarankiškumui. Analizuojamos esamų problemų priežastys ir jų padariniai savivaldybių finansiniam savarankiškumui bei galimi sprendimų būdai.
Tarpbiudžetinio lėšų perskirstymo praktikos analizei pasirinktos institucionalizmo teorijos kategorijos, leidžiančios nusakyti valstybės ir vietos savivaldos institucijų sąveikos logiką išteklių paskirstymo procese. Nagrinėjami Lietuvos viešųjų finansų institucinio lauko instituciniai interesai ir instituciniai konfliktai. Kaip pagrindinės konfliktų arenos išskiriamos savivaldybių biudžetų pajamų perskirstymas per valstybės biudžetą, specialiųjų tikslinių dotacijų dominavimas savivaldybių biudžetų pajamų struktūroje ir specialios tikslinės dotacijos valstybės investicijų programoje numatytiems projektams finansuoti.