Looking for Civil Participation in the Baltic States: Non-Governmental Sector

Santrauka

Pilietinė visuomenė gali pasireikšti įvairiomis formomis: individų iniciatyvumu per socialinius judėjimus, asociacijas, nevyriausybines organizacijas, bendruomenes ir kitas organizacijas. ,,Demokratinės politinės sistemos kontekste Pilietinė visuomenė yra legitimumo branduolys” [4, p. 25]. Pažymėtina, kad išskirti vieną pilietinės visuomenės modelį arba diskursą yra sudėtinga, kaip ir pateikti vieną bendrą pilietinės visuomenės apibrėžimą. Atsižvelgiant į pilietinės visuomenės ,,koncepcijos” įvairovę, straipsnyje kaip viena iš pilietinės visuomenės apraiškų analizuojamas nevyriausybinių organizacijų sektorius. Čia jis suvokiamas kaip viešųjų komponentų (angl. public components) ryšys. Straipsnyje pateikiama empirinė analizė, kurios rezultatai matomi kaip kontrastas bendram pilietinės visuomenės suvokimui, pateikiamam daugelyje ,,naujos pilietinės visuomenės dalyvavimą“ tiriančioje literatūroje, taip pat politinių sprendimų priėmėjų praktiniam diskursui. Straipsnyje vertinant piliečių dalyvavimą remiamasi Dahlo demokratijos kriterijais: sprendimų priėmimo procesu, informacijos prieiga, teise burtis į asociacijas. Pasirinkti vertinimo kriterijai nulemia ir straipsnio struktūrą teorinės analizės kontekste. Straipsnyje taikomas komparatyvinis metodas. Lyginamos trys Baltijos šalys: Estija, Latvija ir Lietuva.