Ekstremalių situacijų valdymo sistemos projektavimo principai ir jų vertinimas

Santrauka

Didėja ekstremalių įvykių skaičius ir mastas, todėl ekstremalių situacijų valdymo sistemoms tenka vis didesnis veiklos krūvis ir atsakomybė. Siekiant jų veiklos efektyvumo ir veiksmingumo, būtina užtikrinti, kad, kuriant ar tobulinant tokias sistemas, būtų įgyvendinti tam tikri principai. Todėl straipsnio tikslas pagrįsti ir suformuluoti ekstremalių situacijų valdymo sistemos projektavimo principus bei pasiūlyti ekspertų jiems įvertinti atrankos metodiką. Siekiant šio tikslo, nagrinėjami kitų šalių mokslininkų suformuluoti pagrindiniai ekstremalių situacijų valdymo dėsniai ir taisyklės. Autorė pateikia moksliniais tyrimais pagrįstas ekstremalių situacijų valdymo planavimo taisykles, padarinių likvidavimo problemas ir apibūdina nukentėjusiųjų nuo ekstremalios situacijos požymius, darančius įtaką ekstremalių situacijų valdymo institucijų veiklai. Atliktos analizės rezultatai panaudoti kaip pagrindas, formuluojant ekstremalių situacijų valdymo sistemos projektavimo principus. Pateikiama schema, kurioje autorės parengti ekstremalių situacijų valdymo sistemos projektavimo principai susieti su išanalizuotomis planavimo taisyklėmis ir padarinių likvidavimo dėsniais. Siekiant principus detalizuoti ir realizuoti, būtinas ekspertinis jų tinkamumo ir įgyvendinamumo įvertinimas. Tokio vertinimo kokybė priklauso nuo to, ar tinkamai parinkti ekspertai ir sudarytos efektyviai dirbančios jų grupės. Todėl straipsnio pabaigoje nagrinėjami ekspertų atrankos metodai. Įvertinus jų privalumus ir trūkumus, pasiūlyti geriausi kandidatų į ekspertus atrankos, jų kompetencijos vertinimo ir ekspertų grupių formavimo būdai.