Miesto centro plėtros politikos modelis: patirtis ir tendencijos

Santrauka

Intensyvios globaliosios vietovių konkurencijos sąlygomis miesto, kaip asmenų ar organizacijų veiklos vietos, patrauklumas tampa viena svarbiausių jo sėkmės prielaidų. Šiame kontekste miesto centras turi ypatingą reikšmę: jo istorija, funkcionalumas, ypatinga aura ir kitos savybės reikšmingai įtakoja žmonių sprendimą tame mieste gyventi, dirbti ar ilsėtis. Šimtmečiais buvę aplinkinių teritorijų galios ir išteklių valdymo centrais, pastaraisiais dešimtmečiais dėl visuomenės gyvenimo būdo ir vertybių pokyčių miestų centrai praranda savo ankstesnę reikšmę, funkcijas, išteklius; neretai asocijuojasi su rimtų, ilgalaikių, kompleksinių problemų židiniais. Tyrėjai siūlo įvairias miesto centro vystymo kryptis: nuo investicijų į infrastruktūrą, paramos kultūrai, skurdo mažinimo, būsto kokybės gerinimo, bendruomeniškumo stiprinimo iki kompleksinių miesto centro vystymo modelių ir strategijų. Straipsnyje, atsižvelgiant į tarpdisciplininių tyrimų rezultatus, aptariamos šiuolaikinių miestų centrams būdingos vystymosi kryptys bei jų koregavimo galimybės bendrosios miesto vystymo politikos kontekste.