Teisinės kalbos aiškumo poreikis viešajame sektoriuje: viešųjų paslaugų vartojimo sutarčių atvejis

Santrauka

Teisinės kalbos aiškumas – vienas iš efektyvių būdų užtikrinti piliečių tinkamą teisių ir pareigų įgyvendinimą. Jau XX a. pabaigoje daugelyje pasaulio valstybių imtos kelti teisinės kalbos supaprastinimo idėjos, kurios yra aktualios valstybės institucijoms ir visuomenei kartu. Aiškus komunikavimas teisine kalba grindžiamas ne tik lingvistiniu taisyklingumu ar specifinių terminų pakeitimu paprastesnėmis sąvokomis, tačiau ir orientuojamas į informacijos adresato savybes. Straipsnyje aptariama „aiškios kalbos“ teisiniuose dokumentuose samprata, turinys, reglamentavimas ir apžvelgiama geroji teisinės kalbos supaprastinimo patirtis užsienio valstybėse, nustatoma, kokie ypatumai vyrauja aiškios teisinės kalbos atžvilgiu Lietuvoje. Teisinės kalbos aiškumo poreikiui Lietuvoje įvertinti atliekamas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos analizuotų sutarčių, kuriose pateikiama esant neaiškių sąlygų, tyrimas. Atlikta analize ir tyrimo rezultatais pagrindžiamas poreikis nustatyti aiškaus teisinio komunikavimo standartus viešųjų paslaugų teikimo sutartyse.