Elektroninio parašo teisinis reglamentavimas ir jo įgyvendinimo ypatumai Lietuvoje

Santrauka

Vis sparčiau tobulėjant informacinėms technologijoms, formuojantis informacinei visuomenei bei
atsiveriant platesnėms galimybėms kai kurias paslaugas teikti elektroniniu būdu, iškilo reikiamybė sukurti veiksmingą ir saugią sistemą, užtikrinančią efektyvų elektroninių paslaugų teikimą. Šiuo tikslu ir buvo sukurtas elektroninis parašas, kurį iš esmės galima prilyginti rašytiniam. Straipsnyje akcentuojamas elektroninio parašo naudojimo aktualumas, apibendrinami jį reglamentuojantys teisės aktai bei nagrinėjami jo įgyvendinimo ypatumai Lietuvoje. Pirmiausia atskleidžiama elektroninio parašo samprata remiantis tiek Lietuvos teisinėje bazėje, tiek tarptautiniuose dokumentuose pateiktais apibrėžimais, kartu aptariamos ir jo naudojimo galimybės. Tiriama elektroninio parašo naudojimo patirtis Lietuvoje išskiriant tiek teigiamus, tiek neigiamus jos aspektus. Straipsnyje atkreipiamas dėmesys į elektroninio parašo teisinio reglamentavimo ir realaus įgyvendinimo laiko nesutapimus, dėl kurių atsiranda kliūtys, trukdančios sklandžiai veikti elektroniniam parašui.