The New Case of Transformations in the European Union: Integral Space Creation Processes in the Baltic Region

Santrauka

Europos Sąjungos ekonominėse erdvėse šiuo metu intensyviai vyksta įvairių regioninių struktūrų formavimosi, taip pat jau susiklosčiusių regioninių struktūrų tolimesnės raidos ir plėtros procesai. Šie procesai iš esmės atspindi bendrąją vidinės integracijos tendenciją, pasireiškiančią įvairiuose Europos Sąjungos regionuose, ypač tuose, kuriems priklauso nedidelės šalys, arba tuose, kurie susiformuoja kelių šalių teritorijų sandūroje. Šios tendencijos esmė yra ta, jog tokių regionų viduje vyksta vidinės tarptautinės integracijos procesai, išreiškiantys intensyvų skirtingus ekonomikos ir socialinio gyvenimo sektorius atstovaujančių tiek įvairios nacionalinės kilmės, tiek ir įvairių tarptautinių įmonių, jų grupių, kitų organizacijų bendradarbiavimą, tokių įmonių ir organizacijų jungimąsi į įvairius tinklus bei susiliejimą, taip pat kitais būdais pasireiškiantį vidinį regioninį ekonomikos ir socialinio gyvenimo internacionalizavimą. Galima teigti, kad, vykstant vidinės tarptautinės integracijos procesams, įvairiuose Europos Sąjungos regionuose gali formuotis nauji regioniniai branduoliai bei naujos į internacionalizavimą orientuotos regioninės struktūros, turinčios galimybes ir perspektyvas daryti didelį poveikį vieningai visos Europos Sąjungos ekonomikai. Europos Sąjungai kaip visumai bei atskiriems jos regionams būdinga bendra vidinės regioninės integracijos, naujų regioninių struktūrų bei regioninių branduolių formavimosi tendencija gali būti suvokiama ir kaip naujas transformacijų Europos Sąjungoje požymis: regioninės integracijos procesais yra išreiškiama Europos Sąjungos ekonominių, o tuo pačiu ir kitų struktūrų pertvarka, nulemianti esminius kokybinius pokyčius šios Sąjungos erdvėse. Tai leidžia teigti, jog regioninės integracijos procesai ne tik yra transformacinio pobūdžio, bet ir parodo, kad šiuolaikiniame Europos Sąjungos raidos ir plėtros etape vyksta specifinės transformacijos, rodančios naujos regionų kompozicijos formavimąsi bei naujos regionų raidos sampratos atsiradimą. Minėtos aplinkybės rodo, kad dabartinis Europos Sąjungos raidos laikmetis gali būti vertinamas kaip naujo tipo transformacijų laikotarpis. Ypač pažymėtina, jog naujos regionų kompozicijos formavimasis bei naujos regionų raidos sampratos atsiradimas parodo ir Europos Sąjungoje išryškėjantį polinkį į inovacijų potencialo tolimesnį plėtojimą ir modernizavimą: įvairiuose Europos Sąjungos regionuose vykstantys vidinės integracijos procesai gali turėti gana teigiamos įtakos incijuojant, kuriant, skleidžiant bei įgyvendinant inovacijas. Tai reiškia, kad tokie procesai yra vertintini kaip svarbus inovacijų potencialo visoje Europos Sąjungos erdvėje plėtojimo, modernizavimo bei stiprinimo veiksnys. Regioninių struktūrų formavimosi, taip pat jau susiklosčiusių regioninių struktūrų tolesnės raidos ir plėtros procesai pasižymi didžiule įvairove. Tarp tokių procesų, kaip itin reikšmingi, gali būti išryškinti įvairūs politinės, socialinės, ekonominės bei kitaip įvardintinos integracijos procesai. Ypač pažymėtina, jog nagrinėjant ir vertinant regioninių struktūrų formavimosi bei šių struktūrų tolimesnės raidos ir plėtros procesus yra labai svarbu išryškinti tiek integracijai palankius, tiek ir jai nepalankius veiksnius: tokia veiksnių diferenciacija leidžia kryptingai rengti ir įgyvendinti įvairialypes vidinei regioninei integracijai skirtas politines, ekonomines, taip pat ir vadybos, valdymo bei administravimo priemones. Šiuo metu įvairaus pavidalo išreiškiančios vidinę integraciją transformacijos vyksta daugelyje Europos Sąjungos regionų. Tokios transformacijos įvairiomis formomis reiškiasi ir Baltijos regione. Bltijos šalių ekonomikos sektoriuje pastaruoju metu ryškėja vis labiau intensyvėjantis įvairių Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonių bendradarbiavimas. Taip pat vis labiau yra aktyvinama veikla įvairių ekonomikos subjektų, traktuojančių Baltijos regiono rinkas kaip vientisas, vieningas ir nedalomas. Akivaizdu, jog tokios transformacijos atspindi ir naujas galimybes bei perspektyvas aktyvinti inovacijas ir visokeriopai skatinti socialinę ekonominę raidą bei mokslo ir technologijų pažangą tiek atskiruose regionuose, tiek ir visoje Europos Sąjungoje. Straipsnyje kompleksiškai nagrinėjamos regioninės integracijos Baltijos regione ypatybės, parodoma vieningos socialinės, ekonominės, kultūrinės , technologijų pažangos erdvės formavimo perspektyva. Atskleidžiami įvairūs vidinę integraciją Baltijos regione sąlygojantys veiksniai. Baltijos regionas gali būti kaip pavyzdys plėtojant tiek vidinę regioninę integraciją skirtinguose regionuose, tiek ir tarpregioninius ryšius siekiant Europos Sąjungoje aktyvinti inovacijas bei toliau stiprinti jų potencialą. Tolimesni regioninės integracijos tematikos tyrimai yra labai perspektyvi naujų transformacijų Europos Sąjungoje tyrimo sritis.