Challenges for Civil Society: Participation in the Baltic States Region Building

Santrauka

Šiame straipsnyje nagrinėjama nevyriausybinių organizacijų kūrimo ir plėtros tendencijos skirtingose Baltijos šalyse: Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje. Aptariami pagrindiniai pilietinės visuomenės politiniai bruožai ir jų vaidmuo Baltijos šalių demokratiniuose procesuose taikant kolektyvinių veiksmų teoriją. Taip pat straipsnyje tiriama nevyriausybinių organizacijų aplinka Baltijos šalių regione, pateikiama pilietinės visuomenės plėtros galimybių istorinė apžvalga bei analizuojama pritaikant regionų kūrimo ir P. Joenniemi modelių teorijas. Nagrinėjant pilietinės visuomenės plėtros tendencijas ir jų įtaką Baltijos šalių regionui pasirenkamas 1991–2006 m. laikotarpis, kuris skirstomas į smulkesnius periodus. Taip suskirsčius geriau atlikti objektyvų vertinimą ir susisteminti daugiau statistinių duomenų, leidžiančių išsamiau analizuoti pilietinės visuomenės dalyvavimo tendencijas ir atkreipti dėmesį į tuos faktorius, kurie lėmė pilietinės visuomenės keitimąsi per pastaruosius dešimtmečius: politinę aplinką; reformas; vertybių kaitą ir kt. Straipsnio pabaigoje pateikiamos išvados, leidžiančios daryti prielaidą, kad pilietinė visuomenė Baltijos šalyse yra progresyvi, tačiau jaučiama internacionalizavimo ir motyvacinės sistemos plėtros stoka.