Verslumo skatinimo politika Lietuvoje: produktyvi, neproduktyvi ir destruktyvi antreprenerystė

Santrauka

Straipsnyje nagrinėjami Lietuvos antreprenerystės plėtros politikos aspektai ekonominės sociologijos požiūriu. Iš pradžių antreprenerystė aptariama kaip ekonominis, socialinis ir visuomeninis reiškinys. Diskutuojama, kaip ir kokiomis sąlygomis antreprenerystė didina šalies konkurencingumą. Remiantis Baumolio (2007) tipologija straipsnyje yra analizuojami skirtingi kapitalizmo tipai ir jų santykis su antrepreneryste bei aptariami produktyvios, neproduktyvios ir destruktyvios antreprenerystės požiūriai. Taikant atvejo analizės metodą nagrinėjamas „žemės paskirties keitimo“ verslo atvejis ir parodoma, kaip neproduktyvi antreprenerystė yra įsigalėjusi (angl. embedded) šalies viešojo administravimo sistemoje bei kokia yra „žemės antreprenerių“ veiklos modelio priklausomybė nuo nueito kelio (angl. path-dependency).