Aukštesniosios valstybės tarnybos steigimo prielaidos Lietuvoje

Santrauka

Straipsnyje analizuojamos aukštesniosios valstybės tarnybos steigimo prielaidos Lietuvoje reformuojant valstybės tarnybos sistemą. Didžiausias dėmesys skiriamas aukštesniosios valstybės tarnybos poreikio analizei strateginio žmogiškųjų išteklių valdymo teorijoje, aukštesniosios kategorijos valstybės tarnautojų ir įstaigų personalo vadovų požiūrio į aukštesniosios valstybės tarnybos steigimą vertinimui ir aukštesniosios valstybės tarnybos sistemų užsienio šalyse vystymosi tendencijoms. Atkreiptas dėmesys, kad strateginio žmogiškųjų išteklių valdymo teorijoje ir tyrimuose akcentuojamas diferencijuotas požiūris į skirtingos vertės ir unikalumo žmoniškuosius išteklius, į lyderystės ir vadovavimo gebėjimais pasižyminčius darbuotojus. Autorių atliktas tyrimas – aukštesniųjų kategorijų valstybės tarnautojų ir įstaigų personalo vadovų apklausa - rodo, kad aukštesniosios valstybės tarnybos steigimo Lietuvoje idėja yra vertinama nevienareikšmiškai: aukštesniųjų kategorijų valstybės tarnautojai yra linkę tam pritarti labiau nei žemesniųjų. Atsižvelgiant į tai, daroma išvadą, kad požiūris į aukštesniosios valstybės tarnybos steigimą priklauso nuo konkrečios šalies politinio, ekonominio ir socialinio konteksto, ir todėl, projektuojant aukštesniąją valstybės tarnybą valstybės tarnybos sistemoje, būtina atsižvelgti į aukštesniosios valstybės tarnybos vystymo tendencijas įvairiose pasaulio šalyse.