Ekstremalių situacijų valdymo politikos formavimo koncepcijos ir jų įgyvendinimas

Santrauka

Šiuolaikinė visuomenė reikalauja įgyvendinti politiką, kuri skatintų ekonominį augimą, tenkintų vis augančius poreikius ir užtikrintų gerovės plėtrą. Tam reikia vystyti technologijas, o jos kuria naujas matomas ir užslėptas rizikas. Modernizacijos padariniai yra didėjantis ekstremalių situacijų skaičius ir mastas, naujų jų tipų atsiradimas. Valstybė, būdama atsakinga už savo šalies gyventojų saugumą, siekia vystyti efektyviai saugumo ir apsaugos funkcijas vykdančią ekstremalių situacijų valdymo (ESV) sistemą. Kiekvienos sistemos kūrimas ar jos veiklos tobulinimas prasideda nuo svarbiausias sistemos problemas sprendžiančios politikos formavimo. Tinkamai parengta ir nuosekliai įgyvendinama ESV politika yra būtina sistemos veiklos tobulinimo sąlyga. Todėl šio straipsnio tikslas – išanalizuoti ir įvertinti ESV politikos formavimo ir jos įgyvendinimo ypatumus. Straipsnio pirmame skyriuje nagrinėjamos ESV politikos formavimo koncepcijos, jų struktūra, nustatyti įgyvendinimo lygmenys. Kituose – analizuojami nacionalinio, decentralizuoto ir privataus sektoriaus ESV politikos įgyvendinimo lygmenų ypatumai ir problemos. Straipsniui parengti buvo analizuojami įvairių mokslininkų darbai, užsienio šalių ESV politikos planai, kiti dokumentai, pristatantys įvairių šalių ESV politikos formavimo ir įgyvendinimo praktiką. Taip pat straipsnyje panaudoti autorės atliktų anketinių Lietuvos ESV sistemos darbuotojų ir Lietuvos gyventojų apklausų rezultatai.