Nevyriausybinių organizacijų sektorius ir demokratija. Empirinės refleksijos Baltijos šalyse: metaanalizės rezultatai (I dalis)

Santrauka

Demokratijos plėtra Centrinėje ir Rytų Europoje žlugus Sovietų Sąjungai tapo vienu pagrindiniu socialinių mokslų tyrimo objektu. Mokslininkai atliko lyginamąsias analizes remdamiesi įvairiais kiekybiniais ir kokybiniais duomenimis, tačiau pilietinės visuomenės ir demokratijos santykis bei būdai, kaip nevyriausybinės organizacijos, būdamos pilietinės visuomenės dalis, veikia demokratijos plėtrą, nėra pakankamai tiriama. Šis straipsnis yra pirmoji metaanalizės rezultatų, kurie parodė, kaip pilietinė visuomenė veikia demokratiją Baltijos šalyse, dalis. Jame pateikiama koreliacinės analizės rezultatai, kurie leido nustatyti trisdešimt keturis NVO pirminės įtakos demokratijai ir trisdešimt šešis NVO antrinės įtakos demokratijai faktorius. Pažymėtina, kad pirminiai įtakos faktoriai yra svarbesni analizuojant įtakos diskursus, tačiau antrinės įtakos faktorių svarba taip pat nėra kvestionuojama, nes jie veikia nevyriausybinių organizacijų sektorių, o tai savo ruožtu daro įtaką demokratijos plėtrai, todėl antriniai faktoriai taip pat naudojami tolesniuose metaanalizės etapuose, nors jų įtaka ir yra netiesioginė.