Taikinamojo tarpininkavimo Lietuvos viešajame sektoriuje būtinybė

Santrauka

Straipsnyje aptariamos taikinamojo tarpininkavimo (TT) diegimo problemos. Tai nėra paprastas kelių veiklų perkėlimas iš vienos aplinkos į kitą. TT su įvairiais socialiniais kultūriniais reiškiniais sieja abipusė priklausomybė. TT atsiranda iš istoriškai susiklosčiusių bendruomeniškumo ir bendradarbiavimo tradicijų, jis yra saistomas individų ir grupių sąveikų kultūros, teisinės, institucinės ir edukacinės aplinkos. Jis kyla iš aplinkos ir tą aplinką pamažu keičia. Taikinamasis tarpininkavimas mažina daugelį įtampų, padeda žmonių ir grupių tarpusavio kovą transformuoti į bendradarbiavimą. Jau keli dešimtmečiai jis sėkmingai taikomas viešajame gyvenime įvairiuose pasaulio regionuose ir šalyse. Jo poreikis nuolat pabrėžiamas Europos Sąjungos viešojoje politikoje. Kai kurios ES naujosios narės – visų pirma paminėtinos Slovakija ir Lenkija – jau gerokai pažengė diegdamos mediaciją. Taikinamojo tarpininkavimo aktualumas Lietuvos socialiniame kultūriniame kontekste neabejotinas. Nors pirmieji trumpalaikiai projektai buvo įgyvendinti prieš 15 metų ir buvo kartojami vėliau, šios veiklos adaptuojamos vangiai. Straipsnio tikslas – išskirti ir apžvelgti vadybiniu aspektu pozityvius ir negatyvius socialinės kultūrinės aplinkos veiksnius taikinamajam tarpininkavimui Lietuvoje tarpti.