Užuomina viešajai politikai: inovatyvi antreprenerystė

Santrauka

Inovacijos neginčijamai akcentuojamos kaip vienas iš svarbiausių veiksnių, padedančių adaptuotis prie sparčiai kintančių aplinkos sąlygų bei užtikrinti įmonių konkurentabilumą ateities rinkose. Tačiau savaime inovacijos nėra savarankiškas reiškinys ir priklauso nuo įmonės turimo potencialo generuoti, taikyti ir komercializuoti naujas žinias bei valdžios paramos šios srities plėtrai. Tuo tarpu antreprenerystės koncepcija dažnai vis dar klaidingai apibrėžiama kaip verslo veika ar siejama su naujų įmonių steigimu, neakcentuojant orientacijos į inovacinę veiklą. Todėl kaip pagrindinė straipsnyje analizuojama problema įvardijami inovacijų ir antreprenerystės sąveikos ir viešosios politikos vaidmens joje klausimai. Straipsnyje analizuojamos skirtingus požiūrius apimančios inovacijų ir antreprenerystės sąvokos. Atlikus mokslinių šaltinių analizę, atskleidžiančią tiesioginį inovacijų ir antreprenerystės ryšį, pasiūlyta „inovatyvios antreprenerystės“ sąvoka, integruojanti tris pagrindinius elementus: verslo įmones, antreprenerystę ir inovacijas. Atsižvelgiant į antreprenerystės raiškos formų įvairovę, pasiūlyta antreprenerystės tyrimų sričių klasifikacija. Taip pat išryškintas reikšmingas viešosios politikos vaidmuo skatinant inovacijas per antreprenerystę, o tai galėtų tapti tolesnių tyrimų inovatyvios antreprenerystės srityje kryptimi.